Radijo laida. Ką iš tikrųjų reiškia „blogas spektaklis“?

2022-01-12 menufaktura.lt
Teatrologės, teatro kritikės: Rasa Vasinauskaitė, Kristina Steiblytė, Rimgailė Renevytė, Sigita Ivaškaitė, Aušra Kaminskaitė. MF fotokoliažas iš asmeninio archyvo nuotraukų
Teatrologės, teatro kritikės: Rasa Vasinauskaitė, Kristina Steiblytė, Rimgailė Renevytė, Sigita Ivaškaitė, Aušra Kaminskaitė. MF fotokoliažas iš asmeninio archyvo nuotraukų

aA

Šios „Menų faktūros“ tinklalaidės tema yra „Blogi spektakliai ir jų kriterijai“. Kas padaro kūrinį blogu ir kaip tai objektyviai nustatyti? Daug kam žinoma, kad žodis „kritikas“ neretai tapatinamas su asmenybe, kuriai viskas nepatinka ir kurios užduotis yra nurodyti analizuojamo objekto blogąsias savybes. Tačiau skaitantys recenzijas pagalvokite, kaip dažnai susiduriate su tekstais, kuriuose spektakliai pavadinami blogais?

Neoficialioje aplinkoje bendraujantys teatralai vis apgailestauja, kad Lietuvoje yra daug blogų spektaklių, tik kritikai to niekada neįvardija. Pati tada atsakau, kad iš tiesų blogų spektaklių beveik nėra. Vis dėlto akivaizdu, kad ne visiems taip atrodo, todėl paskutinį kartą išgirdusi pastabą, socialiniame tinkle paprašiau žmonių pasakyti, kurie matyti spektakliai jiems atrodo blogiausi. Atsakymų sulaukiau nemažai. Žmonės iš tiesų žino, kas jiems nepatinka, ir gali pagrįsti savo nuomonę. Tiesa, tuomet nė vienas kritikas neatsiliepė į klausimą.

Tad šioje radijo laidoje kreipiamasi būtent į profesionalias vertintojas - autores tekstų, kuriuose, anot komentarų, niekaip nepasakoma, kokie iš tiesų yra blogi kai kurie spektakliai. Kalbėti sutiko teatrologės Rasa Vasinauskaitė, Sigita Ivaškaitė, Rimgailė Renevytė ir teatro kritikė Kristina Steiblytė. Su jomis kalbėjomės apie tai, koks yra blogas spektaklis, ir kodėl, jų nuomone, profesionalų tekstuose toks nuosprendis skamba labai retai. Pašnekoves kalbino scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Radijo laidos galite pasiklausyti čia: „Blogi spektakliai ir jų kriterijai“.

Radijo laidą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.