Radijo laida. Ką iš tikrųjų reiškia „blogas spektaklis“?

2022-01-12 menufaktura.lt
Teatrologės, teatro kritikės: Rasa Vasinauskaitė, Kristina Steiblytė, Rimgailė Renevytė, Sigita Ivaškaitė, Aušra Kaminskaitė. MF fotokoliažas iš asmeninio archyvo nuotraukų
Teatrologės, teatro kritikės: Rasa Vasinauskaitė, Kristina Steiblytė, Rimgailė Renevytė, Sigita Ivaškaitė, Aušra Kaminskaitė. MF fotokoliažas iš asmeninio archyvo nuotraukų

aA

Šios „Menų faktūros“ tinklalaidės tema yra „Blogi spektakliai ir jų kriterijai“. Kas padaro kūrinį blogu ir kaip tai objektyviai nustatyti? Daug kam žinoma, kad žodis „kritikas“ neretai tapatinamas su asmenybe, kuriai viskas nepatinka ir kurios užduotis yra nurodyti analizuojamo objekto blogąsias savybes. Tačiau skaitantys recenzijas pagalvokite, kaip dažnai susiduriate su tekstais, kuriuose spektakliai pavadinami blogais?

Neoficialioje aplinkoje bendraujantys teatralai vis apgailestauja, kad Lietuvoje yra daug blogų spektaklių, tik kritikai to niekada neįvardija. Pati tada atsakau, kad iš tiesų blogų spektaklių beveik nėra. Vis dėlto akivaizdu, kad ne visiems taip atrodo, todėl paskutinį kartą išgirdusi pastabą, socialiniame tinkle paprašiau žmonių pasakyti, kurie matyti spektakliai jiems atrodo blogiausi. Atsakymų sulaukiau nemažai. Žmonės iš tiesų žino, kas jiems nepatinka, ir gali pagrįsti savo nuomonę. Tiesa, tuomet nė vienas kritikas neatsiliepė į klausimą.

Tad šioje radijo laidoje kreipiamasi būtent į profesionalias vertintojas - autores tekstų, kuriuose, anot komentarų, niekaip nepasakoma, kokie iš tiesų yra blogi kai kurie spektakliai. Kalbėti sutiko teatrologės Rasa Vasinauskaitė, Sigita Ivaškaitė, Rimgailė Renevytė ir teatro kritikė Kristina Steiblytė. Su jomis kalbėjomės apie tai, koks yra blogas spektaklis, ir kodėl, jų nuomone, profesionalų tekstuose toks nuosprendis skamba labai retai. Pašnekoves kalbino scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Radijo laidos galite pasiklausyti čia: „Blogi spektakliai ir jų kriterijai“.

Radijo laidą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Komentarai
  • Apie meilę ir muziką

    Kūrinius sieja performatyvaus ritualo momentas: „Broken Hearts Club“ jis buvo gyvas, vykstantis čia ir dabar, o „Vaivorykštės miuzikle“ – surežisuotas ar veikiau kūrybos procese vykusio ritualo rezultatas.

  • Iš bloknoto (54)

    Monodramą suvaidinti gali tik retas aktorius. Brandi asmenybė. Kiek aktoriai bando patys save režisuoti, jiems dažniausiai nepavyksta. <...> Beje, neaišku, kas čia kūrėjai, nejaučiu režisieriaus Koršunovo rankos.

  • Laudacijos „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatams

    Pagerbti – tai Scenos meno kritikų asociacijos kertinis principas, įteikiant apdovanojimus. Pašlovinimą ir kolegų dėmesį šiemet patyrė Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius.

  • Sezono pusiaukelė

    Kaip ir apie ką šį sezoną pasirinko kalbėti teatrai ir juose kuriantys menininkai? Kas yra svarbiau teatrų programose – veiklos krypties vienovė ar menininkų idėjos, o gal teatro ir publikos dialogas?

  • Ceremonija bėgte

    Nominacijų sąrašai tampa kompasu. Kad ir ką parodytų rodyklė, visi paminėti kūrėjai tampa metų verčiausiais, sugebėjusiais išsiskirti iš nemenko būrio kolegų. Tad kokį vaizdą šiemet atvėrė Lietuvos teatras?

  • Pažvelgti į akis Dionisui

    Ar teatro rampos šviesos gali nušviesti visuomenės traumą, užuot toliau klaidingai nušviesdamos vien pačios save? Nėra aiškių atsakymų, nes teatras egzistuoja ir išlieka būtent dėl neatsakytų klausimų.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIV)

    Krystiano Lupos teatras [net iš nufilmuoto spektaklio – vaizdo įrašo „Slėptuvė“] suteikia malonumą lukštenti intelektualias veikėjų pokalbių nuorodas ir sekti subtilius jų santykių bei jausmų niuansus.

  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.