Praėjusiais metais lietuviai „kultūrinosi“ daugiau

2008-05-22 DELFI.lt, 2008 02 22

aA

Applause.gif

Visais laikais kultūra buvo elito pramogos ir prestižo dalykas

Lietuvoje ir toliau didėja kino teatrų, muziejų ir teatrų lankomumas. 2007 m. 100 šalies gyventojų teko 99 kino, 93 muziejų, 30 teatro lankytojų ir 22 bibliotekų skaitytojai, praneša Statistikos departamentas. 2007 m. šalies kino teatruose apsilankė 3,3 mln. žiūrovų – 0,8 mln., arba beveik ketvirtadaliu, daugiau nei 2006 m. Per metus vienas gyventojas kine apsilankė vidutiniškai 1 kartą (2006 m. – 0,7 karto).

Šalyje veikė 44 kino teatrai, kuriuose buvo 78 kino salės, iš viso buvo 21 tūkst. vietų. Vienoje salėje vidutiniškai buvo parodyta tūkstantis kino filmų seansų. Kaime 6 salėse vietų skaičius nesiekia 1000 (1000 kaimo gyventojų teko 0,8 vietos). 2007 m. kine apsilankė 2,7 tūkst. kaimo gyventojų.

Kino filmų platintojai šalies kino teatrams pateikė 141 naują kino filmą, iš kurių 97 (69 proc.) sukurta JAV. Šios šalies kino filmus žiūrėjo 80 procentų žiūrovų. Šalies kino teatrų pajamos už parduotus bilietus per metus išaugo 31 procentu – nuo 24,7 iki 36,0 mln.

Muziejai. Muziejų lankytojų per metus padaugėjo nuo 2,9 iki 3,1 mln. Kaip ir kasmet, daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos jūrų muziejus – 567 tūkst. (2006 m. – 460 tūkst.), Trakų istorinis muziejus – 355 tūkst. (2006 m. – 314 tūkst.), Lietuvos nacionalinis muziejus – 274 tūkst. (2006 m. – 247 tūkst.), Grūto parkas – 131 tūkst. (2006 m. – 124 tūkst.).

Teatrai. Teatrai, kurių šalyje yra 34, parodė 4,4 tūkst. spektaklių, t. y. vienas teatras vidutiniškai parodė 130 spektaklių. Žiūrovų skaičius per metus padidėjo 40 tūkst. ir viršijo vieną milijoną (2006 m. – 970 tūkst., 2007 m. – 1010 tūkst.). Nevalstybiniuose teatruose žiūrovų skaičius išaugo 42 tūkst., arba 17 procentų. Pernai juose lankėsi 295 tūkst., arba kas ketvirtas teatro žiūrovas.

Daugiausia spektaklių parodė Vilniaus ir Kauno lėlių teatrai – daugiau kaip po 300, didžiausio žiūrovų skaičiaus sulaukė Lietuvos operos ir baleto teatras (143 tūkst.). Spektaklių metu labiausia užimtos buvo Lietuvos operos ir baleto (vidutiniškai 98,2 proc. vietų), Kauno muzikinio (86,0 proc.), Vilniaus mažojo (81,0 proc.) teatrų salės.

Koncertinės organizacijos. 2007 m. 6 valstybinės koncertinės organizacijos surengė 815 koncertų, arba 85 koncertais (9 proc.) mažiau nei 2006 m. Tačiau klausytojų skaičius per metus išaugo nuo 124 iki 146 tūkst., arba 15 procentų. Pusė visų koncertų vyko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, juose apsilankė trečdalis visų klausytojų.

Bibliotekos. 2007 m. Lietuvoje bibliotekose buvo 752 tūkst. registruotų skaitytojų, arba kas penktas šalies gyventojas. Skaitytojų skaičius, palyginti su 2006 m., sumažėjo 9 tūkst. Viena biblioteka vidutiniškai aptarnauja 500 skaitytojų, per metus vienas skaitytojas apsilanko bibliotekoje vidutiniškai 14 kartų. 2007 m. bibliotekų fonduose buvo sukaupta 28,7 mln. egzempliorių dokumentų. Daugiau nei pusė savivaldybių viešųjų bibliotekų turėjo kompiuterizuotas darbo vietas, iš jų 40 procentų – su interneto prieiga.

Kultūros centrai. 2007 m. šalyje buvo 853 kultūros centrai, iš jų 777 kaime. Meno mėgėjų kolektyvų skaičius per metus padidėjo nuo 5,1 iki 5,2 tūkst., dalyvių meno mėgėjų kolektyvuose skaičius išaugo nuo 61 iki 63 tūkst.

Spauda. 2007 m. buvo išleistos 4567 pavadinimų knygos, jų tiražas sumažėjo 2 procentais. Taip pat išleisti 474 žurnalai ir 328 laikraščiai. Laikraščių metinis tiražas, palyginti su 2006 m., padidėjo 4, žurnalų – 5 procentais.

Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2007 m. kultūros srityje dirbo 37,0 tūkst., arba 2,4 procento dirbančių šalies gyventojų (2005 m. – 35,5 tūkst.).

DELFI

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.