Politikų kerštas per meną

Rūta Oginskaitė 2008-02-11 Mūzų malūnas, 2008 02 11

aA

Šv. Kristoforo orkestro archyvo nuotrauka

„Ar jūs norite mus paversti prastu saviveikliniu orkestrėliu?“ – ši Donato Katkaus frazė skraido po internetą, spaudą ir iš lūpų į lūpas. Desperatiškas Šv.Kristoforo orkestro vadovo klausimas buvo skirtas Vilniaus savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetui, dalijusiam lėšas šių metų veiklai.

Biudžetas kol kas nepatvirtintas – svarstymas įvyks šią savaitę, bet miesto kultūros galvų požiūris į profesionalųjį meną jau aiškėja. Ne vienerius metus puoselėtoms miesto menų organizacijoms iš pradžių buvo numatytos gerokai mažesnės sumos nei pernai.

Juk miesto valdžia rūpinosi ir didžiavosi ne tik Šv. Kristoforo orkestru, bet ir choru „Jauna muzika“, septynis festivalius vienijančiais „Vilniaus festivaliais“, „Menų spaustuve“, Senamiesčio teatru, Užupio meno inkubatoriumi, Mokytojų namais ir Šv. Kotrynos bažnyčia, Jono Meko vizualiųjų menų centru.

Biudžetas dar tik svarstomas, buvo du posėdžiai, kurių rezultatus akylai seka suinteresuotos kultūros organizacijos. Be abejo, ir žurnalistai. Juk tai – kaip detektyvas.

Pernai minėtoms meno institucijoms buvo skirti penki milijonai litų, šiemet pirmajame savivaldybės komiteto posėdyje pasiūlyta skirti kur kas mažiau – pusantro milijono litų.

Tai grėsė dideliu skandalu. Antrajame posėdyje opozicijai pavyko pristabdyti profesionaliosios kultūros žlugdymą – grąžintas pernykštis finansavimo lygis. Juk viskas brangsta.

„Tai sunaikins mūsų orkestrą“, – priėjo prie išvados D.Katkus. Ir ne vien orkestrą, pridurkime. Kodėl? Todėl, kad profesionalas – muzikantas ar vadybininkas, negalintis pragyventi iš meno, turės ieškotis kito darbo, o kurti tik laisvu nuo to darbo metu. Kitaip tariant, jie pasmerkti tapti mėgėjais.

Neraudokime, biudžetas dar nepatvirtintas. Detektyvas tęsiasi. Milijonas litų numatyta miestui puošti skulptūromis, o 400 tūkstančių litų – išdalyti mėgėjų meno kolektyvams.

Lėšų kultūrai svarstančio komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis – ne tik politikas, bet ir verslininkas, „Vilnojos“ akmens skulptūrų parko įkūrėjas.

Kodėl staiga prireikė puošti miestą būtent skulptūromis, o ne festivaliais arba teatrais? Ar dėl to, kad komiteto pirmininkui būtent toji viena meno šaka artimesnė?

Dar įdomiau, kaip dviem šimtams mėgėjų meno kolektyvų bus padalyta 400 tūkstančių litų. Po du tūkstančius? Ką už tiek galima nuveikti? Nusipirkti rinkėjų? Pigi sostinės politika.

Politikai ateina ir nueina. Atėję persvarsto ankstesniųjų sprendimus. Naujausios kultūros finansavimo nuostatos labiau panašios į kerštą politikos pirmtakams, o ne į rūpinimąsi menu.

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.