PLArTFORMA 2020: muzika po vandeniu, kaukės ir vėliavos

2020-10-19 menufaktura.lt
Šokėja Inga Kuznecova, radijo laidų žurnalistė Karina Metrikytė, teatrologė Kristina Steiblytė ir scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė. Nuotrauka iš MF archyvo
Šokėja Inga Kuznecova, radijo laidų žurnalistė Karina Metrikytė, teatrologė Kristina Steiblytė ir scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė. Nuotrauka iš MF archyvo

aA

Scenos menų naujienas ir refleksijas pristatanti interneto svetainė „Menų faktūra“ kviečia klausytis antrosios šiais metais radijo laidos. Šįkart - apie rugsėjo 12-19 dienomis Klaipėdoje įvykusį XIV Tarptautinį menų festivalį PLArTFORMA. Šio festivalio programą (kaip ir kitų pastaruoju metu vykusių tarptautinių renginių) „apkarpė“ pandemijos valdymui priimti įstatymai.

Vis dėlto organizatoriams pavyko sudaryti solidžią ir įvairią tarptautinę programą. Festivalį atidarė iš Danijos atvežtas AQUASONIC - muzikinis projektas po vandeniu, dokumentinį spektaklį „Lengvesnė nei moteris“ parodė menininkė iš Estijos Kristina Norman, šokio spektaklį „Vakaro šešėlis“ pristatė „Compagnia Teatropersona“ iš Italijos, o PLArTFORMĄ uždarė vokiečių menininkės Paulos Rosolen ir „Haptic Hide“ kūrinys „Vėliavos“. Įdomu, kad beveik visi festivalyje pristatyti Lietuvos teatrų ir trupių spektakliai taip pat režisuoti užsienio menininkų. Greta šokėjos Erikos Vizbaraitės tiriamojo šokio spektaklio „Apnea“, festivalyje parodyta Šeiko šokio teatro premjera „i“, kuriai choreografiją kūrė iš Lenkijos atvykęs Maciejus Kuźmińskis, pristatytas pernykštis Kauno šokio teatro AURA spektaklis „Deganti trintis“, sukurtas jauno belgų choreografo Brandono Lagaert´o bei Klaipėdos lėlių teatro spektaklis vaikams „Didysis sprogimas“, režisuotas Izraelio menininko Zvi Saharo.

Programa buvo nepaprastai įvairi ir, kaip juokais ar rimtai nuolat pažymėdavo PLArTFORMOS organizatoriai, saugi. Pandemijos akivaizdoje dalis spektaklių išraiškos priemonių neabejotinai įgijo naujas reikšmes. Kūrinius po vandeniu atliekantys AQUASONIC muzikantai negalėtų sukurti palankesnės terpės tiek savo pačių darbui, tiek prisistatymui publikai. „i“ ir „Degančioje trintyje“ kaukės tapo viena svarbiausių metaforų ar įvaizdžio detalių, pirmajame spektaklyje tarsi pranašaudamos liūdną, vienišų žmonių kupiną ateities distopiją.

Temų ir žanrų „Plartformoje“ būta daug bei įvairių, tad šiandien jas aptarsime su teatrologe Kristina Steiblyte, šokėja Inga Kuznecova ir scenos menų kritike Aušra Kaminskaite. Pokalbį moderuoja televizijos ir radijo laidų žurnalistė Karina Metrikytė. Pokalbis vyko mūsų partnerių erdvėje - Menų spaustuvės Infotekoje.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Twine: Be a better creative

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.