PLArTFORMA 2020: muzika po vandeniu, kaukės ir vėliavos

2020-10-19 menufaktura.lt
Šokėja Inga Kuznecova, radijo laidų žurnalistė Karina Metrikytė, teatrologė Kristina Steiblytė ir scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė. Nuotrauka iš MF archyvo
Šokėja Inga Kuznecova, radijo laidų žurnalistė Karina Metrikytė, teatrologė Kristina Steiblytė ir scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė. Nuotrauka iš MF archyvo

aA

Scenos menų naujienas ir refleksijas pristatanti interneto svetainė „Menų faktūra“ kviečia klausytis antrosios šiais metais radijo laidos. Šįkart - apie rugsėjo 12-19 dienomis Klaipėdoje įvykusį XIV Tarptautinį menų festivalį PLArTFORMA. Šio festivalio programą (kaip ir kitų pastaruoju metu vykusių tarptautinių renginių) „apkarpė“ pandemijos valdymui priimti įstatymai.

Vis dėlto organizatoriams pavyko sudaryti solidžią ir įvairią tarptautinę programą. Festivalį atidarė iš Danijos atvežtas AQUASONIC - muzikinis projektas po vandeniu, dokumentinį spektaklį „Lengvesnė nei moteris“ parodė menininkė iš Estijos Kristina Norman, šokio spektaklį „Vakaro šešėlis“ pristatė „Compagnia Teatropersona“ iš Italijos, o PLArTFORMĄ uždarė vokiečių menininkės Paulos Rosolen ir „Haptic Hide“ kūrinys „Vėliavos“. Įdomu, kad beveik visi festivalyje pristatyti Lietuvos teatrų ir trupių spektakliai taip pat režisuoti užsienio menininkų. Greta šokėjos Erikos Vizbaraitės tiriamojo šokio spektaklio „Apnea“, festivalyje parodyta Šeiko šokio teatro premjera „i“, kuriai choreografiją kūrė iš Lenkijos atvykęs Maciejus Kuźmińskis, pristatytas pernykštis Kauno šokio teatro AURA spektaklis „Deganti trintis“, sukurtas jauno belgų choreografo Brandono Lagaert´o bei Klaipėdos lėlių teatro spektaklis vaikams „Didysis sprogimas“, režisuotas Izraelio menininko Zvi Saharo.

Programa buvo nepaprastai įvairi ir, kaip juokais ar rimtai nuolat pažymėdavo PLArTFORMOS organizatoriai, saugi. Pandemijos akivaizdoje dalis spektaklių išraiškos priemonių neabejotinai įgijo naujas reikšmes. Kūrinius po vandeniu atliekantys AQUASONIC muzikantai negalėtų sukurti palankesnės terpės tiek savo pačių darbui, tiek prisistatymui publikai. „i“ ir „Degančioje trintyje“ kaukės tapo viena svarbiausių metaforų ar įvaizdžio detalių, pirmajame spektaklyje tarsi pranašaudamos liūdną, vienišų žmonių kupiną ateities distopiją.

Temų ir žanrų „Plartformoje“ būta daug bei įvairių, tad šiandien jas aptarsime su teatrologe Kristina Steiblyte, šokėja Inga Kuznecova ir scenos menų kritike Aušra Kaminskaite. Pokalbį moderuoja televizijos ir radijo laidų žurnalistė Karina Metrikytė. Pokalbis vyko mūsų partnerių erdvėje - Menų spaustuvės Infotekoje.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Twine: Be a better creative

Komentarai
  • Mūsų gyvenimas scenoje

    Galima tvirtai teigti, kad Kinija atėjo ir pas mus. Susikaupimo reikalaujančioje ar jau pagavusioje tave scenoje staiga kaip žaibas akis apakina išmaniojo ekranas. Priešais sėdinčiajam būtina tą sceną nufotografuoti!

  • Apie meilę ir muziką

    Kūrinius sieja performatyvaus ritualo momentas: „Broken Hearts Club“ jis buvo gyvas, vykstantis čia ir dabar, o „Vaivorykštės miuzikle“ – surežisuotas ar veikiau kūrybos procese vykusio ritualo rezultatas.

  • Iš bloknoto (54)

    Monodramą suvaidinti gali tik retas aktorius. Brandi asmenybė. Kiek aktoriai bando patys save režisuoti, jiems dažniausiai nepavyksta. <...> Beje, neaišku, kas čia kūrėjai, nejaučiu režisieriaus Koršunovo rankos.

  • Laudacijos „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatams

    Pagerbti – tai Scenos meno kritikų asociacijos kertinis principas, įteikiant apdovanojimus. Pašlovinimą ir kolegų dėmesį šiemet patyrė Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius.

  • Sezono pusiaukelė

    Kaip ir apie ką šį sezoną pasirinko kalbėti teatrai ir juose kuriantys menininkai? Kas yra svarbiau teatrų programose – veiklos krypties vienovė ar menininkų idėjos, o gal teatro ir publikos dialogas?

  • Ceremonija bėgte

    Nominacijų sąrašai tampa kompasu. Kad ir ką parodytų rodyklė, visi paminėti kūrėjai tampa metų verčiausiais, sugebėjusiais išsiskirti iš nemenko būrio kolegų. Tad kokį vaizdą šiemet atvėrė Lietuvos teatras?

  • Pažvelgti į akis Dionisui

    Ar teatro rampos šviesos gali nušviesti visuomenės traumą, užuot toliau klaidingai nušviesdamos vien pačios save? Nėra aiškių atsakymų, nes teatras egzistuoja ir išlieka būtent dėl neatsakytų klausimų.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIV)

    Krystiano Lupos teatras [net iš nufilmuoto spektaklio – vaizdo įrašo „Slėptuvė“] suteikia malonumą lukštenti intelektualias veikėjų pokalbių nuorodas ir sekti subtilius jų santykių bei jausmų niuansus.