Pirmoji Europos kultūros strategija ekonomikos augimui ir kultūrų tarpusavio supratimui skatinti

2007-05-14 Europa.eu

aA

Briuselis, 2007m. gegužės 10d.

Paveikslėlis iš www.europa.eu

Šiandien Europos Komisija priėmė politinį pareiškimą dėl kultūros vaidmens globalizuotame pasaulyje. Komunikate kalbama apie pirmąją Europos kultūros strategiją. Jame patvirtinama, kad kultūra yra itin svarbi Europos integracijos proceso dalis, ir pateikiama Europos kultūros strategija, kuria taip pat bus grindžiami santykiai su trečiosiomis šalimis. Komunikatas priimtas po visapusiškų konsultacijų su sprendimus priimančiais asmenimis ir suinteresuotosiomis šalimis iš visos Europos.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barrosas sakė: „Kultūra ir kūrybiškumas – neatskiriama kasdienio piliečių gyvenimo dalis. Tai yra ne tik svarbūs asmeninio tobulėjimo, socialinės sanglaudos ir ekonomikos augimo skatinimo veiksniai, bet ir pagrindiniai Europos projektų, pagrįstų bendrosiomis vertybėmis ir bendru paveldu, elementai, kuriais pripažįstama ir puoselėjama įvairovė. Šiandien priimtoje kultūrų tarpusavio supratimo skatinimo strategijoje kultūra pagrįstai priskiriama pagrindinėms mūsų politikos kryptims.“

Nauja politikos kryptis aptariama Komisijos komunikate „Europos kultūros programa globalizuotame pasaulyje“. Išsamiau ji svarstoma pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuriame aprašomos įvairios Europos Sąjungoje taikomos kultūros rėmimo priemonės. Priemonės parengtos po išsamių viešųjų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis.

Politiniame pareiškime pateikiami trys pagrindiniai tikslai, kartu sudarantys kultūros strategiją, skirtą Europos institucijoms, valstybėms narėms ir kultūros bei kūrybos sektoriams:

  1. Kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas;
  2. Kultūros, kaip Lisabonos strategijoje numatytos kūrybiškumo varomosios jėgos, skatinimas;
  3. Kultūros, kaip gyvybiškai svarbaus elemento Europos Sąjungai plėtojant tarptautinius ryšius, skatinimas.

Šiame komunikate taip pat aptariama Europos kultūros išorės dimensija, nes ES laukiama UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įgyvendinimo pradžios. Komunikate teigiama, kad ES reikia kultūros strategijos, kuri būtų atvira tiek Europos, tiek pasaulio kultūrų įvairovei. Komunikate siūloma imtis priemonių, kad kultūra taptų dar svarbesne politinio dialogo su šalimis partnerėmis ir regionais visame pasaulyje dalimi, būtų skatinami kultūriniai mainai, o kultūra būtų nuolat integruojama į plėtros programas bei projektus.

Siekdama paremti tam tikrus veiksmus AKR šalyse, Europos Komisija siūlo įsteigti ES ir AKR kultūros fondą ir taip bendrai paremti AKR šalių kilnojamųjų kultūros vertybių platinimą, o kai kuriais atvejais ir jų kūrimą. Įsteigus fondą būtų sukurtos vietinės rinkos ir pramonės šakos, o AKR šalių kilnojamosios kultūros vertybės lengviau patektų į Europos rinką. Europos Komisija siūlo Bendrijai 2007–2013 m. fondui skirti apie 30 mln. EUR ir ragina valstybes nares skirti papildomą finansavimą.

Pagrindinis naujos politikos krypties aspektas – siūlymas nustatyti geresnės struktūros valstybių narių ir ES institucijų tarpusavio bendradarbiavimo kultūros klausimais sistemą. Mechanizmas pagrįstas atviru koordinavimo metodu (AKM), kuris sėkmingai taikytas sisteminant valstybių narių ir ES bendradarbiavimą švietimo, mokymo, jaunimo ir socialinės apsaugos srityse.

Pagal šį mechanizmą valstybės narės ir Europos Komisija kartu nutartų dėl bendrųjų tikslų. Kas dvejus metus jos apsvarstytų pažangą, padarytą įgyvendinant šiuos tikslus.

Be to, šiuo komunikatu siekiama, kad kultūros sektorius – nuo individualių menininkų ir atlikėjų iki kūrybos ir kultūros pramonės – dar aktyviau dalyvautų sprendžiant Europos reikalus. Todėl siūloma patobulinta dialogo ir partnerystės su šiomis suinteresuotosiomis šalimis sistema – naujas Kultūros forumas.

Europos kultūros strategiją papildys kita ES kultūros srities veikla, pavyzdžiui, artėjantys Europos kultūrų dialogo metai (2008).

Daugiau informacijos:

http://ec.europa.eu/culture/eac/index_en.html

http://ec.europa.eu/culture/eac/communication/comm_en.html

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.