Mokyklų pedagogai išvykas į teatrą vertina ne kaip vieną iš edukacijos priemonių, bet kaip popieriuje užrašytą prievolę, kurią svarbu atlikti, o paskui galima pamiršti.
Kiek projektų nubrauktume, kad reikalingą sumą gautų „TheATRIUM“? Kurių spektaklių siūlytumėte nestatyti? Kuriems jau sukurtiems spektakliams rekomenduotumėte negastroliuoti po Lietuvą?
Didžioji dalis valstybės paramos lėšų dalis nusėda sostinėje, o kitiems lieka tik trupiniai. Dažniausiai finansuojami mažiau ambicingi, regioninės reikšmės renginiai, kad nebūtų rimtesnės konkurencijos Vilniui.
Pradžioje režisierių parodyta drąsa gali atskleisti visai ką kitą – jų bailumą. Turėti mintį ir nesileisti jos užvaldomam – vėjais paleista koncepcija, baimė drąsos akivaizdoje arba, paprasčiau tariant, įžūlus neišbaigtumas.
Ironišku Franzo Kafkos tekstu teigiama, jog meno adresatui sunku arba ir neįmanoma suvokti kūrybai atsidavusio žmogaus tikrųjų dingsčių.
„Sirenos“, užsibrėžusios parodyti žiūrovams juos pačius, šį tikslą įgyvendino tik iš dalies. Pranešimų perdavimo kanalai šiemet pranoko pačius pranešimus.
Aktoriai lenda iš personažų kiautų, kad imtų šaukti kaip gyvenimo personos. Jie nebijo būti neoriginalūs – tai nėra blogai, nes čia priartėja gyvenimas, ir nuoširdumo ar tikrumo sąvoka, tokia neįprasta scenai, ima kovoti už savo teises.
Tai buvo jaunųjų dominavimo sezonas. Burtų lazdelės, kitaip nei Gintaro Varno spektaklio jaunieji, jie neturi. Bet turi kitus turtus, kuriuos saugokim ir branginkim.
Bus dar daug gero, blogo, prasto, įdomaus ir visokio teatro, bet svarbu, kad jį stebėtų imli, reikli ir patyrusi publika. Būtent jos, ne kieno nors kito vertinimas kūrėjams yra svarbiausias vedlys.
