Suteikčiau Liūtaširdžių statusą visiems visų teatrų aktoriams, kurie sugeba pakelti šitą linksmą sunkią naštą – vaidinimą vaikams.
KITOKS suteikia galimybę vaikams pažinti žaidžiantį teatrą, mokytojams – mokytis naujos kultūros teatre, o eiliniams suaugusiems – būriais pažinti augančią Lietuvos visuomenę.
Nepaisant savo skirtumų, visi esame susiję, o bendradarbiaudami galime pasiekti kur kas daugiau nei susipriešinę.
Gintaras Varnas: teatras „Utopia“, žinoma, ne ąžuolas, bet ir ne drebulė. Manau, galėtume būti jaunas uosis.
Nors dėmesio kūriniui skyrėme daug, pirminis užduoties tikslas buvo įvertinti ne šokio kūrinį, o savo pačių tekstus.
Kai matai bendruomenės entuziazmą, netrunki priimti paprastą tiesą – tai jau nebe tavo, o jų istorija.
Jis ne dėstė, bet mąstė. Žongliravo epochomis, stiliais. Įnirtingai, it šachtininkas, gręžėsi į dėstomo dalyko šerdį.
Meno vadovo funkcija jau nebeatitinka šiuolaikinių socialinių santykių sampratos ir yra diktatūriška.
