Dar niekada iki šiol mūsų visuomenė nebuvo taip ryškiai pavirtusi į teatrinių personažų, karštligiškai ieškančių savo autoriaus, bendriją.
Užgimė mintis apie dviejų Jonų, režisieriaus ir dailininko, renčiamas totalines teatrines Jonines.
Šio ypatingo teatrinio sezono sąlyginės pabaigos proga „Menų faktūra“ paprašė teatro kritikų susumuoti praėjusio sezono įvykius.
Pokalbis su teatro kritiku Vaidu Jauniškiu apie klasikinės ir šiuolaikinės bei naujosios operos specifiką ir recenzento santykį su skirtingomis šio žanro atmainomis.
Lėtai apėjusi parodą pagalvojau, kad visa, kas joje sukaupta, o ir kita tiek, kiek čia nepateko, leidžia pasvajoti apie Eimunto Nekrošiaus palikimo muziejų Vilniuje.
Pokalbis su prodiusere, menotyrininke, festivalio „Plartforma“ vadove, asociacijos „Žuvies akis“ pirmininke, VDA lektore Goda Giedraityte.
Pasirodo, kad teatrinė fotografija gali ir efektingai pateikti labai blogą spektaklį, ir net suteikti egzistavimo legendą spektakliui, kurio nebuvo.
Kažkas G. Girdvainį yra pavadinęs lyriniu komiku – ir tai atrodo nepaprastai tikslu tiek dėl paradoksalaus žodžių junginio, tiek dėl jame užkoduoto unikalumo.
Louis Patricko Leroux ir Charles´io R. Batsono sudarytos knygos apie cirką „Cirque Global: Quebec´s Expanding Circus Boundaries“ apžvalga.
