Ar trupė turi savo galiojimo laiką? Ar valstybiniams dramos teatrams reikalinga nuolatinė aktorių trupė? Ką daryti, kai trupė ima trupėti?

Spektaklių tiesioginės transliacijos internetu, publikos patirtis ir „Vasarvidžio nakties sapnas“ Gaublio teatre.

Labiausiai ilgu – kad šalia sėdėtų žiūrovai, kad girdėtum, kaip jie kvėpuoja, jaustum jų kvepalų debesis ir turėtum atsistoti praleisdamas atėjusius vėliau.

Lietuvių šokio filmai – būsenų, ryšio su gamta, akistatos su pasauliu fiksavimo menas. Beveik be išimties visų jų pagrindinė tema – aš pats ir mano buvimas su savimi.

Scenos menų kritikų ir kūrėjų pokalbis apie šių metų festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatytą programą.

Kviečiame klausytis tinklalaidės, kurioje diskutuojama apie festivalį, kūrėjų bendruomenės įvardijamą „šokio Kalėdomis“.

Personažas kaip veiksmas Pauliaus Markevičiaus spektaklyje „Miražas“: spektaklis stipriausias būtent tada, kai nerežisuojamas bet koks įvykti galintis atsitiktinumas.

„Sirenų“ visata smarkiai pasikeitė jau pernai, o šiemet mutavo radikaliai – vietoj planetų su jų satelitais atsirado daugybė atskirų taškų, kuriuos sujungti, jeigu to norisi, yra kiekvieno žiūrovo reikalas.

Irena Veisaitė visada buvo tarp daugybės žmonių. Šiandien kiekvienas jų turim savo Ireną. Ji daug kam buvo labai svarbus žmogus, kreipęs gyvenimą ar turėjęs įtakos sudėtingais momentais.