Į Becketto absurdo klausimėlius Vorožbit atsako kaip savo galią, viršenybę jau pajutusi moteris: Saša, tu pagaliau imk ir išnešk šiukšles!

„Tiek kine, tiek teatre garsas prisideda prie filme ar spektaklyje gvildenamų temų gilinimo, antrųjų „dugnų“ kūrimo ir žiūrovų nukėlimo į fikcinį pasaulį“, – sako garsų kūrėja Dominyka Adomaitytė.

„Saša, išnešk šiukšles“ patvirtino, kad kol kas karą Ukrainoje integruojančius kūrinius gebame matyti tik kaip teisingosios pusės ekspoziciją, o ne kaip atvirą, kvestionuoti kviečiantį meną.

Suprantu, kurso draugai šiek tiek chuliganauja, prikuria tiek garso ir tylos, kad išeina nesakysiu – kiek, tikiuosi, sumažės. Bet dirigentas derina, išdiriguoja, prikelia kūrinį.

„Yra toks pasakymas – Rossini yra šampano purslai! Kauniečių „Turkas Italijoje“ labai rosiniškas, lengvas ir dilgantis, su burbuliukais, poskoniu, elegancija“, – teigia muzikologė Beata Baublinskienė.

Atrodo – įdomus tekstas, puikūs aktoriai, o rezultatas toks negiliai paliečiantis ar nepaliečiantis visai. Kodėl taip?

Iš kitų šalių teatrų dingsta rusų autoriai, iš pjesių – rusiškos realijos. <...> Menas visada reagavo į kasdieną, ir ne dekoracijos jį paverčia klasika. Tai mažiausia karo kaina. Revizoriai atvyko.

Teatrui, kuris remiasi didinga vizija, siekia didingų tikslų – pagydyti, pataisyti, pagelbėti, – reikia naujų ritualų. Mūsų nereikia linksminti. Mums reikia susirinkti draugėn.

J. Miltinio [i]influence[/i] šleifas galingai driekėsi palei Panevėžio dramos teatrą per visą jo buvimo jame laiką ir dar ilgai po to – savaip pridengdamas opias vietas ir palaikydamas švytinčią [i]Paryžiaus[/i] aureolę.