10-tojo festivalio „Jauno teatro dienos“ pasirodymai priminė, kad kūrybinis procesas gali būti žaidimas, o rezultatas – neprivalo būti pati svarbiausia teatrinės kūrybos dalis.
Pokalbis su režisieriumi Kęstučiu Jakštu ir dirigentu Juliumi Geniušu apie tai, kaip miuziklai vertinami Lietuvoje ir kur slypi šio žanro stiprybės bei problematika.
Ši tinklalaidžių serija – viena priemonių pradėti kalbėti apie tai, kaip veikia galios struktūros, kas už jų slypi, kuo naudojamasi joms palaikyti.
Ką reiškia duetas cirko spektaklyje? Visų pirma – santykį. <...> Dauguma „Cirkuliacijos“ spektaklių apie santykius kalbėjo ne visai tiesiogiai, tarsi tai būtų neišvengiamas šalutinis kūrybos produktas.
Per pertrauką atėjo į galvą galimos recenzijos pavadinimas – „Šnabždesių teatras“. <...> Bet juk būtent tekstas, Gavelio tekstas, mums šiuo atveju yra labai svarbus.
Šių metų festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ parodė, kad šokis – tai ir ideologijos, ir kritikos, ir malonumo, ir gedulo, ir liūdesio, ir ryšio mezgimo būdas.
Didžiausios šių metų festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ dovanos – susitikimai su graiko Dimitrio Papaioannou ir prancūzo Yoanno Bourgeois kūryba.
Atsidarius uždangai ir tavo akys plačiau atsidaro, nes pamatai didžiulį, fantastiškai realų Vilniaus sporto rūmų fasadą, – pagalvojau, kad štai dabar tapęs pavyzdiniu sceniniu objektu jis tikrai nebus sunaikintas.
Pavaldi įpročiui, gal ir profesinei pareigai, susiruošiu į teatrą vildamasi nors kiek atsipalaiduoti ar patirti kontakto su kūriniu malonumą. Bet panirti į kitą tikrovę dažniausiai nepavyksta.