Kaunas tą vakarą virto Berlynu. Tokį spektaklį įprasčiau matyčiau „Berliner Ensemble“. Bet pamačiau čia. Ir vyksiu dar, nes tokia estetika ir tikslumo pojūtis atstato regą.
Kaip atsirado Miltinio legenda? Kodėl teatre įsigalėjo ypatingas režisieriaus kultas? Kodėl ir kaip jis buvo keleriems metams nušalintas nuo pareigų 1954-aisiais?
Čia yra idealus teatras, kone pagal Aristotelį ir Stanislavskį. Robotas kaip viršmarionetė. <...> Taip, reakcijos į žiūrovų reakciją nėra, bet man humanoido panašumas į žmogų nesukėlė nejaukos.
Galbūt ruduo ir žiema teatrui tinka labiausiai? Kai vidaus prietema dera su išorės tamsa. Turbūt teatro ilgesio jausmas sustiprėja, kai dirginančių kūrinių nėra tiek daug arba kai iš godumo žiūri dar kartą.
2022-ųjų šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ programa buvo tarsi meniu įvairiems skoniams. <...> Stingant vienijančios linijos, vizijos, stiliaus, renginys tampa mišraine.
Saugiai nutolstant nuo dramaturgijos lyties klausimo ir pereinant į antrąją pavadinimo dalį – „apie žmones“: kaip skirtingai tam tikras temas interpretuoja skirtingi ŽMONĖS?
Nevieninga nuomonė apie meno ir politikos sąsajas skatina pamėginti atsakyti į klausimą – ar tikrai menas yra tokia nekalta ir autonomiška sritis, o meno politizavimas – dirbtinis ir pervertinamas reiškinys?
Renatos Valčik ir Tomoo Nagai paroda-instaliacija „Garso šešėlis“: garsai kuria, praplečia, virpina vaizdinius, o vaizdai kuria muziką savo ritmais bei meistriškai atrastais šviesos ir šešėlio tonais.
Nereikia karo vaizduoti, kai jis čia ir dabar drioksi už kelių šimtų kilometrų. Šiuo atveju teatras negali konkuruoti su rašančiais iš karo lauko žurnalistais, su kino dokumentika ar liudininkų pasakojimais.
