Teatrai rodo, ką gerai suvirškina publika? Bet juk yra ir labai reiklios, išsilavinusios publikos, ir teatrų, kurie pakelia kartelę aukščiau nei žemiausio ar vidutinio lygio žiūrovo poreikiai.
„Auksinių scenos kryžių“ vertinimo komisija žada po kovo 20 d. paskelbti pretendentus į aukščiausius šalies teatro apdovanojimus. Bet kokia šventė ir prizų dalybos be intrigų?
Mes, žiūrovai, nebetylėsime. Nebekišime savo komplimentų į kojines, tų kojinių į sliekų dėžutes, tų dėžučių į žemę. Dažniausiai į kapinių žemę.
Čia nebėra istorijos, bet yra prasmės perteklius. Istoriją keičia ironija, ji daug geriau suriša ženklus į vieną tinklą – jis išlaikys, jei panorėsime kiek pasisupti virš skardžio.
Ramunė Balevičiūtė visai neseniai Vilniaus mažojo teatro jaukioje kavinėje pristatė palyginti nedidelę knygelę „Henrikas Kačinskas“. Knygelė kukli, bet labai vertinga mūsų teatro mokslui.
Kas pasakė: „Lietuvos kaimas – mūsų tautos egzistavimo pagrindas“? Kuri sąjunga sieks, kad „didėtų meno produkcijos eksportas“? Iš kur citata – „vaikas bus išmokytas, ligonis išgydytas, vagis pagautas”? Kryžiažodis laisvalaikiui.
Praėjusį antradienį Meno forte įvyko antroji diskusija, į kurią su kultūros sektoriaus atstovais kalbėtis atvyko politikai iš dar penkių partijų. Norėtųsi tikėtis, kad ir partijų atstovams nepasirodė, kad viskas vyko gerai.
Meno forte įvyko pirmoji diskusija „Kultūra | Politika: išgirskime vieni kitus“, į kurią Vilniaus mieste kandidatuojančių partijų atstovus pasikvietė nevyriausybinės kultūros organizacijos ir nepriklausomi kultūros praktikai.
Kokie partijų įsipareigojimai Vilniaus miestui? Tęsdami akciją „Kultūra | Politika. Išgirskime vieni kitus“, pateikiame partijų, iškėlusių savo kandidatus į Vilniaus savivaldą, rinkiminių programų dalis apie kultūrą.
