Paskutinė IETM susitikimo apžvalgos dalis: teatro aktualumo problema, meno kolonizacija, kaip Vakarai mato Rytus, teatro ir publikos santykiai.

Tęsiame scenos menų tinklo IETM susitikimo Vilniuje nagrinėtas temas ir siūlome įspūdžius iš diskusijų grupių „Teatras kaip rinka”.

Spalio 8-11 d. Vilniuje vykęs tarptautinis Europos teatrų tinklo IETM susitikimas sesijose iškėlė nemažai klausimų ir pabandė apžvelgti Europos teatrų kelius, nueitus per 20 metų ir pažvelgti į takelius, vedančius tolyn.

Meninės fikcijos ir realybės difuziją pratęsė „Vyšnių sodas”. Kaip ir reklamavo šio projekto organizatoriai, žiūrovams pristatytas išties į nieką Lietuvoje nepanašus kūrybinis eksperimentas.

Vengrų spektaklis – joks ne siaubo teatras. Tai – pavyzdys, kai kino meno priemonėmis praplečiamas teatrinės patirties laukas. Faktas, kad „Frankenšteino projekto” kūrėjai siekė provokuoti žiūrovą.

Tarptautinio lėlių teatrų festivalio „Lagaminas – 9″ (rugsėjo 3-8 d.) įspūdžiai. Tęsinys.

Kokiu juoku W.A.Mozartas pratrūktų, jei išgirstų naujausią tautinį anekdotą: „Lietuvos muzikos akademijoje dainavimą studijuoja puikiai angliškai mokantys, bet klausos neturintys studentai”.

Vitalijus Mazūras per aptarimą reziumavo: „Negalime vertinti šio reginio kaip teatro meno reiškinio.” Turbūt. Bet kodėl po vaidinimo tiek besišluostančių ašaras žiūrovų?

„ … Tai buvo ambicinga idėja – sukurti menų sostinę. Galbūt šis „stalas” nebuvo tokio didelio masto, kaip idėja sukurti valstybę, bet… Kas iš to išėjo, visi žinom – vėl nusiaubta šalis. Kažkodėl tie procesai Lietuvoje nuolat kartojasi. … ”