Paskutinis festivalio „Sirenos ´09″ spektaklis – lenkų režisieriaus Krystiano Lupos „Persona. Triptikas/Marilyn”. Tai pirmoji trilogijos dalis, pasakojanti apie kino ikoną Marilyn Monroe.

Veikėjos nuogumas keistas, tarsi atvirkščias. Šis nuogumas – tai ne grožio ar seksualumo demonstravimas, netgi ne atvirumo metafora. Panašiau į užsimiršimą arba tam tikrą nepagarbą savo kūnui, jo praradimą, atsisakymą.

Spalio 10-17 d. Vroclave vyko vienas svarbiausių Rytų Europos teatro festivalių „Dialog”. Į jo programą šiemet buvo įtraukti ir Eimunto Nekrošiaus „Idiotas” bei Oskaro Koršunovo „Hamletas”

Krystiano Lupos Marilyn pasirodo kaip neišgelbstimai įstrigusi alinančiame mito ir kovos su juo, žmonių lūkesčių ir savęs įsivaizdavimų, išsipilžiusių troškimų ir nužudytų, bet nepalaidotų potencijų kalėjime.

Tai, kad „Sirenos” šiemet pristatė tikrą, gryną, aktyvų ir sulaukusį visokeriopo atsako (premijos – tik jo aidas) politinio teatro pavyzdį – Vroclavo Teatr Polski spektaklį „Dantono byla” – turėjo būti geras skiepas mūsų politine prasme steriliai scenai ir publikai.

Triumfuodamas šaukiu Goranui, kuris pats prieš penketą metų dar dejavo, kodėl Rytai nebėra sexy Vakarams, – ar tikrai nebeegzistuoja Rytai ir Vakarai?! Bet šaukiu mintyse, būdamas laimingas, kad jie susitiko Vilniuje ir gali pasikalbėti savo bendros patirties kalba.

Tarptautinio teatro tinklo IETM susitikimo Vilniuje metu buvo ir Nele Hertling, europinės iniciatyvos „A Soul for Europe” strateginės grupės narė, Hebbelio teatro Berlyne direktorė ir „Teatre der Welt” festivalio meno vadovė. Spausdiname jos kalbą.

Koks keistas ir nenuspėjamas yra gyvenimo tikrovės perteikimas teatre. Patirtis ir meistriškumas nevisuomet padeda. Žinojimas net trukdo. Gal be jo galima būtų pabandyti tikrovę atrasti iš naujo, ir tai teikia vilties.

Režisierius Janas Klata: „ Labai patinka režisieriaus Tadeuszo Kantoro, kurį laikau vienu savo mokytojų, žodžiai, kad įžengusiems į teatrą nekaltumo prezumpcija nebegalioja. Tokie yra ir mano spektakliai. ”