Aš tikrai nesitikėjau tokio ministro veiksmo, nes labai gerbiau kultūros ministrą, yra tekę su juo bendradarbiauti… Jis yra sakęs, ir netgi kelis kartus, kad užaugo su mano spektakliais Kauno teatre…
Visgi kažkas pagaliau sucypė ir subyrėjo tame mechanizme, kuris iki šiol grojo užsakytą muziką ir elegantiškai suko baltas lyg gulbės figūrėles. Teko mechanizmą perrinkti iš naujo.
Kokiu principu atrenkami spektakliai Naujosios dramos akcijai? Tėtis Liuga mažylei NDA parenka savo nuožiūra geriausius žaisliukus, nes šie – iš jo darbovietės, todėl taip patogiau-pigiau?
Įsivaizduokime, kad Panevėžio teatrui vadovauti imasi Eimuntas Nekrošius! Turint galvoje, kad ir Vičencos, ir Panevėžio gyventojų skaičius vienodas, t. y. šiek tiek per 100 tūkst., galima drąsiai teigti, kad Vičenca yra itališkas Panevėžys.
Norvegams skauda galvą dėl vieno velnioniškai keisto dalyko – ką daryti, kai nebeturi kur kišt pinigų? Kai jau atidėjai netgi ateities kartoms, bet vis vien dar liko?
Šiai damai sukako keturiolika metų ir ji, kaip ir dauguma egzistencinės krizės kamuojamų paauglių, garsiai svarsto apie savižudybę, todėl reikalauja daugiau dėmesio nei bet kada.
Visai kitą mąstymo ir judesio registrą įjungia choreografai, ieškantys šokio vietos tarp kitų kultūros tekstų bei reflektuodami šokio ir kitų menų sandūras, sąveikas ir persiklojimus.
Kai virtuali realybė ima diktuoti tikrajai, aukštomis išlieka tik žvaigždės: moralinis imperatyvas, t.y. etinės nuostatos virsta žemyn. Vis dažniau išvysti, kad nebepaisoma net karo lauko taisyklių.
Iki šiol negaliu pamiršti tos reakcijos, kurią sukėlė mano rašiniai apie „Metus“ ir „Giesmių giesmę“. Atrodė – „dangus griūva“, kaip toj pasakoj… Vieni skambino ir kone grasino, kiti sveikino…