Šiemetinio kreipimosi į viso pasaulio teatro žmones autorius yra italų režisierius ir aktorius, Nobelio literatūros premijos laureatas Dario Fo: „Tikėti nauja Commedianti teatro diaspora!“
Kaip rašė vienas iš mitkų, Michailas Sapego, „Keistas daiktas – gyvenimas! / štai, pavyzdžiui, – vakar… / arba, tarkime, – šiandien…“. Inteligentiško valkatos kultūrinė panorama be kultūros „Panoramoje“.
Vidas Bareikis: „Išreikšti nuomonę ir pabandyti ištaisyti šį akivaizdų nesusipratimą verčia ne tik asmeninė pozicija, bet ir elementari profesinė pagarba savo kolegoms“.
Nekrošius: „Tai žanras atsakingas už tavo knygą?”
Geras klausimas biografijų rašytojams.
„Prašom neužsižeisti už atvirą santykiavimą, tačiau tik gili sėbrystė su kokybiškom knygom išaria razumo vagą mūsų smegenyse.”
Kritikas – apie rusų dramos teatrus, Joną Vaitkų, šiuolaikinę dramaturgiją ir marginalų pergalę prieš inteligentus
Kartais sunkiausia būna ne išversti turinį, o perteikti raišką. Gera metafora kartais būna taip susijusi su autoriaus gimtąja kalba, kad vertėjui nusvyra rankos. Nepakeliamai sunku versti, kai visas veikalas paremtas viena išplėtota metafora, kuri „priešinasi”, verčiama į kitą kalbą.
Nedaugelis Lietuvos teatrų gali pasigirti savo repertuare turį tokių spektaklių, kuriuos pamatę žiūrovai tuoj pat nekantrauja pranešti kitiems: „Skubiai privalote tai pamatyti – jūs ir jūsų vaikai!” O Kauno valstybiniame lėlių teatre toks spektaklis tikrai yra…
Įtraukti vaikus į spektaklio veiksmą pasirodė vienas sėkmingiausių sprendimų. Priešingai negu suaugusieji, vaikai dalyvauja natūraliai, jie nekuria personažų, greičiau žaidžia negu vaidina.
