Norvegų autoriaus straipsnis nustebino

2010-01-07 Menų faktūra
Martyno Aleksos nuotrauka

aA

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vertina įvairias nuomones, nuolat kviečia ir informuoja tarptautinės žiniasklaidos redaktorius ir žurnalistus apie naujausius teatro pastatymus. Solidūs laikraščiai ir žurnalai („International Herald Tribune", „Opernwelt", „Opernglas", „Opera Now", „Opera Magazine" ir kiti) nuolat reaguoja, informuoja tarptautinę bendruomenę apie meninius įvykius Nacionaliniame operos ir baleto teatre, pažymėdami aukšto lygio, įdomius pastatymus. Akivaizdu, kad Lietuvos žiniasklaidą jie mažai domina, mieliau persispausdinama asmeniniame portale talpinama autoriaus subjektyvi nuomonė. Įdomu tai, kad pats straipsnio autorius Heninngas Hoholtas prisistato kaip „operos, baleto, teatro, muzikos, klasikinės muzikos, dailės, architektūros, literatūros, fotografijos kritikas". Neįtikėtinai įvairiapusiški „gebėjimai"! Neabejotinai, teatrui ir ypač menininkams reikalinga kritika, tačiau ji turi būti profesionaliai pagrįsta, kompetetinga. Šiuo atveju taip nenutiko.

Sutinkame, kad gruodžio 31 d. vakarą Violetos partiją dainavusi Asmik Grigorian buvo ne geriausios vokalinės formos, tačiau nesutinkame, kad A. Grigorian balsas nėra tinkamas Violetos partijai. Ji šią partiją dainuoja ne vienerius metus, ir ne tik Vilniuje, bet ir Latvijos nacionaliniame operos teatre, yra gavusi apdovanojimą už sėkmingą Violetos vaidmens atlikimą, ją labai aukštai vertina žymūs režisieriai Jonathanas Milleris ir Chen Shi-Zhengas, statę „Traviatą" daugelyje pasaulio scenų. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vaidmenys yra skiriami įsiklausius į meno vadovybės nuomonę, remiantis iškiliausių vokalo specialistų pastebėjimais. Vienas jų - prof. Virgilijus Noreika. Pasak jo, „Asmik Grigorian yra labai talentingas žmogus, puiki dainininkė. Violetos Valery vaidmuo ir partija jai labai tinka. Aišku, reikalavimai tokiam talentui yra ypatingi".

Gaila, kad žiniasklaida persispausdina neprofesionalaus kritiko požiūrį, tačiau nuolat ignoruoja kompetetingų operos meno žinovų vertinimus. Ateityje lauktume daugiau profesionalių kritikų, recenzentų dėmesio operai ir baletui, jų išsamių, pagrįstų nuomonių, spausdinamų Lietuvos dienraščiuose bei interneto svetainėse.

LNOBT inf.

 

Komentarai
  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.

  • Įsimintiniausi 2024 m. teatro ir šokio įvykiai

    Kas 2024-iaisiais scenos meno lauke paliko didžiausią įspūdį – akimirkos, spektakliai, režisieriai, aktoriai ir atlikėjai, tekstai, iniciatyvos, įvykiai ir procesai? Įsimintiniausius darbus įvardijo kritikai.

  • Iš bloknoto (51)

    Pamilau tą puošnią, jaukią, spindinčią koncertų salę, po truputį pažinau visus muzikantus ir vėliau, jau profesionalioje scenoje, juos matydavau kaip artimus pažįstamus. Tarp jų buvo ir Anatolijus Šenderovas.

  • Tolimos Liudo Truikio visatos šviesa

    Neįsivaizduoju, kaip į nedidelį tekstą sutalpinti visa, ką reikėtų pasakyti apie Liudą Truikį ir jį pristatančią parodą Kaune. Ir vis dėlto pokalbį pradėčiau nuo Vilniaus, nuo Operos ir baleto teatro.

  • Aktyvizmo ar eskapizmo?

    Festivalių pavyzdžiai atskleidžia: kaip skirtingai jie gali reaguoti į kintantį pasaulį; kaip skirtingai elgtis su status quo; kokiems skirtingiems tikslams pasitelkti ilgametę festivalio patirtį ir prestižą.

  • Iš mūsų vaidybų (XXII)

    Apmaudu, jog pastaruoju metu stebėdama Varno spektaklius jaučiu didžiulį jo nepasitikėjimą žiūrovu ir kritiką, skirtą žmonėms, kurių salėje nėra, nes, kaip pats puikiai supranta, jie į teatrą nevaikšto.

  • Varėna, spalis, teatro trauka

    Ar įmanoma į regioną „nuleisti“ festivalį ir tikėtis, kad jis bus reikalingas? Tai, kad festivalis vyksta 15 metų, kad jis yra įdomus ir stiprus, rodo, jog jis pirmiausia reikalingas Varėnos žmonėms.

  • Iš bloknoto (50)

    Apie vieną svarbiausių spalio kultūrinių įvykių – Liudo Truikio parodą „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Taip pat – spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ Vilniaus mažajame teatre.