Norvegų autoriaus straipsnis nustebino

2010-01-07 Menų faktūra
Martyno Aleksos nuotrauka

aA

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vertina įvairias nuomones, nuolat kviečia ir informuoja tarptautinės žiniasklaidos redaktorius ir žurnalistus apie naujausius teatro pastatymus. Solidūs laikraščiai ir žurnalai („International Herald Tribune", „Opernwelt", „Opernglas", „Opera Now", „Opera Magazine" ir kiti) nuolat reaguoja, informuoja tarptautinę bendruomenę apie meninius įvykius Nacionaliniame operos ir baleto teatre, pažymėdami aukšto lygio, įdomius pastatymus. Akivaizdu, kad Lietuvos žiniasklaidą jie mažai domina, mieliau persispausdinama asmeniniame portale talpinama autoriaus subjektyvi nuomonė. Įdomu tai, kad pats straipsnio autorius Heninngas Hoholtas prisistato kaip „operos, baleto, teatro, muzikos, klasikinės muzikos, dailės, architektūros, literatūros, fotografijos kritikas". Neįtikėtinai įvairiapusiški „gebėjimai"! Neabejotinai, teatrui ir ypač menininkams reikalinga kritika, tačiau ji turi būti profesionaliai pagrįsta, kompetetinga. Šiuo atveju taip nenutiko.

Sutinkame, kad gruodžio 31 d. vakarą Violetos partiją dainavusi Asmik Grigorian buvo ne geriausios vokalinės formos, tačiau nesutinkame, kad A. Grigorian balsas nėra tinkamas Violetos partijai. Ji šią partiją dainuoja ne vienerius metus, ir ne tik Vilniuje, bet ir Latvijos nacionaliniame operos teatre, yra gavusi apdovanojimą už sėkmingą Violetos vaidmens atlikimą, ją labai aukštai vertina žymūs režisieriai Jonathanas Milleris ir Chen Shi-Zhengas, statę „Traviatą" daugelyje pasaulio scenų. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vaidmenys yra skiriami įsiklausius į meno vadovybės nuomonę, remiantis iškiliausių vokalo specialistų pastebėjimais. Vienas jų - prof. Virgilijus Noreika. Pasak jo, „Asmik Grigorian yra labai talentingas žmogus, puiki dainininkė. Violetos Valery vaidmuo ir partija jai labai tinka. Aišku, reikalavimai tokiam talentui yra ypatingi".

Gaila, kad žiniasklaida persispausdina neprofesionalaus kritiko požiūrį, tačiau nuolat ignoruoja kompetetingų operos meno žinovų vertinimus. Ateityje lauktume daugiau profesionalių kritikų, recenzentų dėmesio operai ir baletui, jų išsamių, pagrįstų nuomonių, spausdinamų Lietuvos dienraščiuose bei interneto svetainėse.

LNOBT inf.

 

Komentarai
  • Peržiūrint lietuvišką šokį: moterų balsai, baimės ir smurto temos

    Lietuviška programa atskleidė temų ir formų spektrą: nuo sofistikuotų ar itin kamerinių, introspektyvių darbų iki socialiai angažuotų, tarpdisciplininių spektaklių ir performansų.

  • Iš bloknoto (55)

    Apie ką šiandieną kalba menininkai? Kur skauda? Ką gydo? Nemažai jų bando kalbėti apie pasaulį, suvokti, koks jis yra, kas tu jame esi ar galėtumei būti. Ne visiems sekasi prasmingiau jį aprėpti.

  • Ką apie ego gali pasakyti „Piteris Penas“?

    Šio spektaklio stiprybė slypi ne žinomoje istorijoje. Tikroji galia atsiskleidžia preciziškai tiksliai įgyvendintoje teatrinėje formoje, kuri pasikliauja antiiliuziškumu.

  • Iš mūsų vaidybų (XXV)

    Mano laiškas vėluoja. Tačiau taip dažnai nutinka po premjerų – įspūdžiai dar nesugula į žodžius, o tam tikros idėjos tekstui pasiveja netikėtose vietose, kur po ranka neturi nei rašiklio, nei klaviatūros.

  • Plaukimo rankovės

    Ir vis dėlto, kažkas ne taip, kaip visada. <...> Kur kas dažniau šiųmečiame festivalyje „Materia Magica“ teko ne įsisukti į įvairiausių atgijimų, žaidimų, transformacijų sūkurį, o priešingai – sustoti.

  • Mūsų gyvenimas scenoje

    Galima tvirtai teigti, kad Kinija atėjo ir pas mus. Susikaupimo reikalaujančioje ar jau pagavusioje tave scenoje staiga kaip žaibas akis apakina išmaniojo ekranas. Priešais sėdinčiajam būtina tą sceną nufotografuoti!

  • Apie meilę ir muziką

    Kūrinius sieja performatyvaus ritualo momentas: „Broken Hearts Club“ jis buvo gyvas, vykstantis čia ir dabar, o „Vaivorykštės miuzikle“ – surežisuotas ar veikiau kūrybos procese vykusio ritualo rezultatas.

  • Iš bloknoto (54)

    Monodramą suvaidinti gali tik retas aktorius. Brandi asmenybė. Kiek aktoriai bando patys save režisuoti, jiems dažniausiai nepavyksta. <...> Beje, neaišku, kas čia kūrėjai, nejaučiu režisieriaus Koršunovo rankos.