Nori kurti meną – turi susimokėti

2011-01-14 lrytas.lt, 2011 01 14
Ar Donatas Katkus turėjo teisę diriguoti ekskavatoriams Trakų karjere? Martyno Vidzbelio nuotrauka

aA

Asta Andrikonytė

„Menininkai išlaiko Gariūnus", - neseniai pajuokavo dirigentas D.Katkus. Mat gariūnininkai išsisuka nuo mokesčių, o meno kolektyvams tenka grąžinti valstybei mokesčiais net iki pusės jos pačios suteikiamos vadinamosios paramos. Taip gyvena Vilniaus savivaldybės Šv.Kristoforo kamerinis orkestras.

Tuo tarpu G.Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) pernai valstybės asignavimų iš viso negavo, bet mokesčių už savo veiklą sumokėjo apie pusę milijono litų.

Valstybei ypač naudingas orkestro pomėgis statyti operas. Per ketverius metus prie šios veiklos ji teprisidėjo 220 tūkst. litų, o privatūs rėmėjai investavo daugiau kaip 2 mln. litų. Bet netgi tada, kai operoms iš biudžeto nebuvo skirta nė cento, valstybei nuo jų nubyrėjo daugiau kaip pusė milijono litų.

Šiemet tęsti privačių rėmėjų ir publikos išlaikomus „bohemiečių" projektus bus dar sunkiau. Juk darbas pagal autorines sutartis apmokestintas papildomais 15 proc. Matyt, rėmėjams teks dar plačiau atverti pinigines, o atlikėjams - dirbti už mažesnį atlygį. Vis dėlto „bohemiečiai" pasiryžę iš paskutiniųjų priešintis valdžios užmačioms suvaryti meną į valstybinius getus.

Tačiau toks entuziazmas, užveržus mokesčių kilpai, kai kam kelia ne džiaugsmą, o įtarimų. Antai jaunam, uoliam kultūros viceministrui D.Staponkui pasivaideno, kad LVSO operas stato piktnaudžiaudamas valstybės pinigais. Anot šio veikėjo, orkestrui to daryti nevalia - tai teatrų duona.

D.Staponkus viešai išrėžė kaltinimus net nepasivarginęs sužinoti, kad „bohemiečių" surinkti daugiau kaip 7 mln. litų įkrito į tą patį valstybės biudžetą ir leido toliau kvėpuoti nepriklausomam operos kūrėjų sambūriui.

Kita vertus, ko norėti iš nepatyrusio viceministro. Juk atsainiai žerti kaltinimus veikliems kūrėjams jau tapo norma. Tarsi menininkai turėtų ne tik išlaikyti Gariūnus, bet dar ir už tai atsiprašyti.

LRYTAS.LT

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.