Niuansai padeda pražioplinti projektą

2010-05-25 lzinios.lt, 2010 05 24

aA

Mindaugas Klusas

Nekart abejota, kokiu principu lėšas projektams skirsto Lietuvos kultūros rėmimo fondas (KRF), ar tikrai jis savarankiška institucija? Pasirodo, viską lemia vieno žmogaus - kultūros ministro - parašas.

Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras (TKIEC) praėjusių metų lapkritį pateikė paraišką KRF, siekdamas gauti finansinę paramą projektui „Lietuvos teatrų sistemos efektyvumo tyrimas ir modernizavimo gairės" vykdyti. Kultūros ir meno ekspertų komisija bei KRF taryba kovą patvirtino šį projektą ir įtraukė į finansuojamųjų sąrašą. Tyrimo sumanytojams liko sulaukti kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio laiminančio parašo, kuris tėra tik formalumas. Deja, kaip paaiškėjo, svarus formalumas: praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio, ministerijos vadovas neskuba nei laiminti projekto, nei grąžinti jį KRF tarybai svarstyti iš naujo.

Ne žodžiais, o darbais

TKIEC direktorius, teatrologas Audronis Liuga LŽ tvirtino, kad ministras neturi teisės nepasirašyti projekto, kai jį jau patvirtino KRF taryba ir ekspertai. „Projektą galima stabdyti tik tada, kai jis nevykdomas, netinkamai naudojamos jam skirtos lėšos arba esama „baudžiamųjų" reikalų. Dabar matome akivaizdų teisinių KRF nuostatų pažeidimą. Taip pat kyla klausimas, ar fondas yra savarankiška institucija", - LŽ sakė A.Liuga. TKIEC tyrimo esmė - pasitelkus nepriklausomą teisininką ir ekonomistą įvertinti dabartinę valstybinių teatrų būklę ir pateikti konkrečias išvadas, kaip ją būtų galima taisyti. „Ne tik bendrais žodžiais, kaip daryta iki šiol, bet aptariant konkrečius tokio tyrimo rezultatus", - sakė TKIEC vadovas. Vertintojų akiratyje atsidurtų teatrų teisinis statusas ir jo optimizavimo galimybės, teatrų finansavimas ir darbo santykiai.

Neparankus tyrimas

A.Liuga spėjo, kad toks tyrimas kažkam neparankus. „Galbūt ministras jaučia tam tikrų grupuočių spaudimą, o gal ministerija tokio tyrimo bijo arba tikslai jai nėra suprantami. Galbūt sąmoningai vilkinama, kad vėliau neužtektų laiko įgyvendinti projektą", - sakė žinomas teatrologas. Panašus tyrimas nėra pirmiena. Prieš septynerius metus ekonominiais teatrų veiklos rezultatais grįstą įvertinimą Atviros Lietuvos fondo užsakymu parengė finansų ekspertė Margarita Starkevičiūtė. „Atsižvelgtume į jos ataskaitą ir siektume pateikti kokybiškai naujus, tyrimo faktais paremtus pasiūlymus", - sakė A.Liuga. Jo įsitikinimu, tyrimas neįsivaizduojamas ir be geranoriško Kultūros ministerijos bendradarbiavimo. Beje, šią iniciatyvą skatino ministerijos Profesionalaus meno skyrius, net padėjo rengti paraišką KRF. „Galbūt ministerijos vadovai turi kitokią nuomonę?" - svarstė klausė A.Liuga.

Visokie niuansai

Kultūros ministras R.Vilkaitis, kalbėdamas su LŽ, buvo nuoširdžiai atviras: KRF ekspertai ir taryba projektą tiesiog pražiopsojo. „Matyt, ekspertai kažką praleido, - sakė ministras. - Juk jie irgi gyvi žmonės. Pats tame svarstyme nedalyvauju." Užtat dalyvavo jo pavaduotojas, viceministras ir KRF tarybos pirmininkas Donatas Valančiauskas. Ne tik dalyvavo, bet ir šaltinių teigimu, balsavo „už". Klausiamas, kuo jam neįtiko projektas, R.Vilkaitis dūsaudamas sakė: „Čia esama daug visokių niuansų. Nes iš esmės privati įstaiga nori tirti valstybines biudžetines organizacijas. Pastaruoju metu dėl šio projekto ir tyrėjų kompetencijos pasigirdo motyvuotų pastabų, kurias vertėtų apsvarstyti. Tai padarysime Lietuvos kultūros ir meno taryboje", - sakė ministras. LŽ jis teigė, kad TKIEC projektą ketinama svarstyti šią savaitę, kai iš kelionės jau bus grįžęs Kultūros ir meno tarybos pirmininkas Egidijus Stancikas, o po ligos - D.Valančiauskas.

LZINIOS.LT

 

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.