Tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis ´13" vyko kritinio rašymo projektas „Šokis žodžiu - ne[w]kritika". Spausdiname jo dalyvių atsiliepimus apie festivalyje rodytus spektaklius.
Marija Baranauskaitė
Režisūra ir choreografija: Peter Uray
Vaidino:
Eskalas, Veronos kunigaikštis - Aleksandr Špilevoj
Paris, jaunas didikas - Aleksandr Špilevoj
Montekis, šeimos galva - Valentinas Krulikovskis
Kapuletis, šeimos galva - Igoris Abramovičius
Romeo, Montekių sūnus - Telman Ragimov
Merkucijus, Romeo draugas - Valentin Novopolskij
Benvolijus, Montekio sūnėnas, Romeo draugas - Maksim Tuchvatulin
Tebaldas, senjoros Kapuleti sūnėnas - Leonardas Pobedonoscevas
Rosalinda - Juliana Volodko
Fra Lorencas, vienuolis pranciškonas - Jonas Rimeika
Senjora Monteki - Žana Gončar
Senjora Kapuleti - Edita Gončarova
Džiuljeta, Kapulečių duktė - Jelena Orlova
Džiuljetos auklė - Jevgenija Karpikova
Džiuljetos draugės - Inga Stankaitytė,
Julija Krutko, Goda Žukauskaitė
Džiuljetos draugių mylimieji - Maksim Tuchvatulin, Valentin Novopolski, Leonardas Pobedonoscevas
Duobkasys - Vladimir Grigonis
Duobkasio žmona - Margarita Bareikytė
Duobkasio sesuo - Jekaterina Makarova
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos rusų dramos teatro, Jaunimo teatro „Aglija", Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktoriai.
Veiksmas vyko Lietuvos rusų dramos teatre, festivalyje „Naujasis Baltijos šokis‘13", 2013-ųjų metų gegužės 8 dieną.
Šviesologas
Puikiajam šokio festivaly, kuris jums rodomas
Jau tryliktus metus,
Užsidegė žvaigždė garsios Šekspyro pjesės
Ir pavergė akis ne tik lietuvių atlikėjų, bet ir žiūrovų, vengrišku krauju.
Tyla
Su savimi jie grūmėsi aistringai,
Tikri vaikai dar šokio srityje,
Galbūt per daug ūmu, per daug jau viskas greitai,
Per daug jau panašu į žaibo liepsną,
Kuri užgęsta scenoje greičiau,
Negu suspėjai virptelėti: „Žaibas!",
Kuris svajoja gimti katarsio jausmu.
Bet meilė, nors akla, bet jausmas -
Pramušt naujus vis bandantis kelius,
Spindėjo jųjų akyse.
Tamsa
Ir sceną vieną po kitos
Vis dengiant kaukei tamsumos
Ryžtinga lyrika kvepino.
Trapiai taip sienom ir stalais jie lipo,
Po peilių ašmenim viršum šviesių galvų,
Ir visą grindinį raudoną jie užliejo maišytų šokio technikų ritmu.
Tamsa
Scenografas Marijus Jacovskis -
Minimalizmo nemėgėjas,
Paryškino spektaklį griozdišku skausmu.
Ir peilio ašmenys ir dūriai metalinės sienos,
Kalnai kėdžių ant kruvinų grindų,
Jie nedavė ramybės atlikėjams, bet skelbė kovą:
„Kas taps dėmesio centru?".
Tyliau!
Prabilo, bet žodžių negirdėti...
Ar tai svarbu? Jie šneka akimis ir vis kovoja.
Ir aktoriai - jie nuolat keičia savo veidą,
O kvepia ar nuo to mažiau?
Tamsa
Spektaklis valandą išlaikė susikaupus -
Nors scenoj daug kas buvo su skausmu,
Gabių jaunų artistų kraujas
Paskelbė santaiką tarp žiūrinčių širdžių.
Ir jei pritrūko jiems jėgų ir triūso,
Tai vis nelaukiančiam greituoliui laikui čia iš visų labiausiai reiktų raust.
Švinta
Brangūs skaitytojai, aš gal per daug jausminga
Ir gal atrodau vėjavaikė jums?
Bet patikėkit, brangūs pašnekovai,
Esu aš daug rimtesnė negu tie,
Kurie taip moka žinančius vaidint,
Nenoriu slėpti: gal būčiau aš drovesnė,
Tačiau jokių ribų nežino šokio menas,
Gilus tarytum
Baltijos visa scena.
Tyla
Dedu aš skrybėlę.
Pasiremta knyga: William Shakespeare. Rome ir Džuljeta. Vilnius: Baltos lankos, 1997.
