Naujasis cirkas Lietuvoje: kaip pritraukti publiką?

2021-03-31 menufaktura.lt
Tinklalaidės dalyviai
Tinklalaidės dalyviai

aA

Scenos menų naujienų ir refleksijų svetainė „Menų faktūra“ pristato pirmąją 2021-ųjų tinklalaidę, kartu ir naujieną - šįkart sveikinamės video formatu. Kviečiame klausyti ir žiūrėti pokalbį, kurio temą padiktavo turbūt vis dar jauniausias scenos meno žanras Lietuvoje - šiuolaikinis cirkas.

Dar prieš porą dešimtmečių mūsų šalyje šiuolaikinis cirkas apskritai neegzistavo. Šiandien turime du būtent jam dedikuotus festivalius, cirko spektakliai mielai įtraukiami ir į kitų Lietuvoje vykstančių festivalių programas. Cirko spektakliai įvairiuose Lietuvos miestuose sparčiai auga kiekybės ir kokybės aspektais, be to, užsienio mokyklose skirtingas cirko disciplinas studijavę lietuviai profesionalai šiandien kuria ir už šalies ribų. Dėmesio skiriama ir edukacijai - prieš metus Kaune atidarytas centras „Cirko Sapiens“, kuriame galima nuosekliai mokytis cirko technikų ir kūrybos principų. Cirkas pripažįstamas ir instituciniu lygmeniu - rėmimo programose žanras finansuojamas kaip atskira sritis, taip pat prieš kelerius metus įsteigta Šiuolaikinio cirko asociacija. Tam prireikė ilgamečio, nuoseklaus ir atkaklaus daugybės žmonių darbo.

Šioje tinklalaidėje kalbamės apie visai kitus aspektus, be kurių šiuolaikinis cirkas negalėtų tinkamai atsiskleisti: tai - publika ir jos plėtra. Šis klausimas įdomus, nes dar visai neseniai viešųjų ryšių specialistams bepasakojant apie žanro teikiamus džiaugsmus teko užsiimti ir misija „apvalyti“ žmones nuo tam tikrų cirko patirčių padiktuotų stereotipų: pasirodymai su gyvūnais, menas išskirtinai vaikams, netvarka, gąsdinantys klounai.

Tačiau šiandien viskas kiek kitaip: šiuolaikinis cirkas Lietuvoje vis dažniau priimamas kaip aukštasis menas, o ne tam tikra egzotika. Todėl įdomu sužinoti, kaip šalyje šiuo metu plečiamas cirko publikos ratas ir kodėl apskritai tenka sąmoningai traukti žmones žiūrėti to, kas pačia savo prigimtimi yra nepaprastai patrauklu.

Apie tai kalbėjomės su Lietuvos šokio informacijos centro direktore, buvusia festivalio „Naujojo cirko savaitgalis“ vadove Gintare Masteikaite, asociacijos „Teatronas“ ir šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ vadovu Gildu Aleksa bei buvusiu cirko artistu, Šakių cirko mokyklos vadovu ir buvusiu Šakių kultūros centro vadovu Raimondu Januševičiumi.

Pokalbį moderavo scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė, o įrašė kultūros laidų žurnalistė Karina Metrikytė.

 

TINKLALAIDĘ KVIEČIAME KLAUSYTI IR ŽIŪRĖTI ČIA.


Tinklalaidės vaizdinėje medžiagoje panaudota fotografės Gintarės Žaltauskaitės nuotrauka.

Tinklalaidės vaizdo įrašas vyko nuotoliniu būdu.

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.