Naujasis cirkas Lietuvoje: kaip pritraukti publiką?

2021-03-31 menufaktura.lt
Tinklalaidės dalyviai
Tinklalaidės dalyviai

aA

Scenos menų naujienų ir refleksijų svetainė „Menų faktūra“ pristato pirmąją 2021-ųjų tinklalaidę, kartu ir naujieną - šįkart sveikinamės video formatu. Kviečiame klausyti ir žiūrėti pokalbį, kurio temą padiktavo turbūt vis dar jauniausias scenos meno žanras Lietuvoje - šiuolaikinis cirkas.

Dar prieš porą dešimtmečių mūsų šalyje šiuolaikinis cirkas apskritai neegzistavo. Šiandien turime du būtent jam dedikuotus festivalius, cirko spektakliai mielai įtraukiami ir į kitų Lietuvoje vykstančių festivalių programas. Cirko spektakliai įvairiuose Lietuvos miestuose sparčiai auga kiekybės ir kokybės aspektais, be to, užsienio mokyklose skirtingas cirko disciplinas studijavę lietuviai profesionalai šiandien kuria ir už šalies ribų. Dėmesio skiriama ir edukacijai - prieš metus Kaune atidarytas centras „Cirko Sapiens“, kuriame galima nuosekliai mokytis cirko technikų ir kūrybos principų. Cirkas pripažįstamas ir instituciniu lygmeniu - rėmimo programose žanras finansuojamas kaip atskira sritis, taip pat prieš kelerius metus įsteigta Šiuolaikinio cirko asociacija. Tam prireikė ilgamečio, nuoseklaus ir atkaklaus daugybės žmonių darbo.

Šioje tinklalaidėje kalbamės apie visai kitus aspektus, be kurių šiuolaikinis cirkas negalėtų tinkamai atsiskleisti: tai - publika ir jos plėtra. Šis klausimas įdomus, nes dar visai neseniai viešųjų ryšių specialistams bepasakojant apie žanro teikiamus džiaugsmus teko užsiimti ir misija „apvalyti“ žmones nuo tam tikrų cirko patirčių padiktuotų stereotipų: pasirodymai su gyvūnais, menas išskirtinai vaikams, netvarka, gąsdinantys klounai.

Tačiau šiandien viskas kiek kitaip: šiuolaikinis cirkas Lietuvoje vis dažniau priimamas kaip aukštasis menas, o ne tam tikra egzotika. Todėl įdomu sužinoti, kaip šalyje šiuo metu plečiamas cirko publikos ratas ir kodėl apskritai tenka sąmoningai traukti žmones žiūrėti to, kas pačia savo prigimtimi yra nepaprastai patrauklu.

Apie tai kalbėjomės su Lietuvos šokio informacijos centro direktore, buvusia festivalio „Naujojo cirko savaitgalis“ vadove Gintare Masteikaite, asociacijos „Teatronas“ ir šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ vadovu Gildu Aleksa bei buvusiu cirko artistu, Šakių cirko mokyklos vadovu ir buvusiu Šakių kultūros centro vadovu Raimondu Januševičiumi.

Pokalbį moderavo scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė, o įrašė kultūros laidų žurnalistė Karina Metrikytė.

 

TINKLALAIDĘ KVIEČIAME KLAUSYTI IR ŽIŪRĖTI ČIA.


Tinklalaidės vaizdinėje medžiagoje panaudota fotografės Gintarės Žaltauskaitės nuotrauka.

Tinklalaidės vaizdo įrašas vyko nuotoliniu būdu.

Komentarai
  • Iš bloknoto (51)

    Pamilau tą puošnią, jaukią, spindinčią koncertų salę, po truputį pažinau visus muzikantus ir vėliau, jau profesionalioje scenoje, juos matydavau kaip artimus pažįstamus. Tarp jų buvo ir Anatolijus Šenderovas.

  • Tolimos Liudo Truikio visatos šviesa

    Neįsivaizduoju, kaip į nedidelį tekstą sutalpinti visa, ką reikėtų pasakyti apie Liudą Truikį ir jį pristatančią parodą Kaune. Ir vis dėlto pokalbį pradėčiau nuo Vilniaus, nuo Operos ir baleto teatro.

  • Aktyvizmo ar eskapizmo?

    Festivalių pavyzdžiai atskleidžia: kaip skirtingai jie gali reaguoti į kintantį pasaulį; kaip skirtingai elgtis su status quo; kokiems skirtingiems tikslams pasitelkti ilgametę festivalio patirtį ir prestižą.

  • Iš mūsų vaidybų (XXII)

    Apmaudu, jog pastaruoju metu stebėdama Varno spektaklius jaučiu didžiulį jo nepasitikėjimą žiūrovu ir kritiką, skirtą žmonėms, kurių salėje nėra, nes, kaip pats puikiai supranta, jie į teatrą nevaikšto.

  • Varėna, spalis, teatro trauka

    Ar įmanoma į regioną „nuleisti“ festivalį ir tikėtis, kad jis bus reikalingas? Tai, kad festivalis vyksta 15 metų, kad jis yra įdomus ir stiprus, rodo, jog jis pirmiausia reikalingas Varėnos žmonėms.

  • Iš bloknoto (50)

    Apie vieną svarbiausių spalio kultūrinių įvykių – Liudo Truikio parodą „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Taip pat – spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ Vilniaus mažajame teatre.

  • Trys vaizdai iš Baltijos vizualinio teatro vitrinos

    Stebiuosi estų neprisirišimu prie tradicinės dramaturgijos. Jų du spektakliai patenka į konceptualiojo teatro kategoriją, savo ansambliškumu mesdami iššūkį aktoriniam teatrui.

  • Gėlės ir žmonės: „Quanta“ ir „Requiem“

    „Quanta“ ir „Requiem“ laikosi saugaus atstumo nuo pasaulio blogio: abu kūriniai tik apmąsto, kaip paveikslėlį ar peizažą apžiūri istoriją ar istorijos galimybes, praėjusį ar gresiantį siaubą.