Naujasis cirkas Lietuvoje: kaip pritraukti publiką?

2021-03-31 menufaktura.lt
Tinklalaidės dalyviai
Tinklalaidės dalyviai

aA

Scenos menų naujienų ir refleksijų svetainė „Menų faktūra“ pristato pirmąją 2021-ųjų tinklalaidę, kartu ir naujieną - šįkart sveikinamės video formatu. Kviečiame klausyti ir žiūrėti pokalbį, kurio temą padiktavo turbūt vis dar jauniausias scenos meno žanras Lietuvoje - šiuolaikinis cirkas.

Dar prieš porą dešimtmečių mūsų šalyje šiuolaikinis cirkas apskritai neegzistavo. Šiandien turime du būtent jam dedikuotus festivalius, cirko spektakliai mielai įtraukiami ir į kitų Lietuvoje vykstančių festivalių programas. Cirko spektakliai įvairiuose Lietuvos miestuose sparčiai auga kiekybės ir kokybės aspektais, be to, užsienio mokyklose skirtingas cirko disciplinas studijavę lietuviai profesionalai šiandien kuria ir už šalies ribų. Dėmesio skiriama ir edukacijai - prieš metus Kaune atidarytas centras „Cirko Sapiens“, kuriame galima nuosekliai mokytis cirko technikų ir kūrybos principų. Cirkas pripažįstamas ir instituciniu lygmeniu - rėmimo programose žanras finansuojamas kaip atskira sritis, taip pat prieš kelerius metus įsteigta Šiuolaikinio cirko asociacija. Tam prireikė ilgamečio, nuoseklaus ir atkaklaus daugybės žmonių darbo.

Šioje tinklalaidėje kalbamės apie visai kitus aspektus, be kurių šiuolaikinis cirkas negalėtų tinkamai atsiskleisti: tai - publika ir jos plėtra. Šis klausimas įdomus, nes dar visai neseniai viešųjų ryšių specialistams bepasakojant apie žanro teikiamus džiaugsmus teko užsiimti ir misija „apvalyti“ žmones nuo tam tikrų cirko patirčių padiktuotų stereotipų: pasirodymai su gyvūnais, menas išskirtinai vaikams, netvarka, gąsdinantys klounai.

Tačiau šiandien viskas kiek kitaip: šiuolaikinis cirkas Lietuvoje vis dažniau priimamas kaip aukštasis menas, o ne tam tikra egzotika. Todėl įdomu sužinoti, kaip šalyje šiuo metu plečiamas cirko publikos ratas ir kodėl apskritai tenka sąmoningai traukti žmones žiūrėti to, kas pačia savo prigimtimi yra nepaprastai patrauklu.

Apie tai kalbėjomės su Lietuvos šokio informacijos centro direktore, buvusia festivalio „Naujojo cirko savaitgalis“ vadove Gintare Masteikaite, asociacijos „Teatronas“ ir šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ vadovu Gildu Aleksa bei buvusiu cirko artistu, Šakių cirko mokyklos vadovu ir buvusiu Šakių kultūros centro vadovu Raimondu Januševičiumi.

Pokalbį moderavo scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė, o įrašė kultūros laidų žurnalistė Karina Metrikytė.

 

TINKLALAIDĘ KVIEČIAME KLAUSYTI IR ŽIŪRĖTI ČIA.


Tinklalaidės vaizdinėje medžiagoje panaudota fotografės Gintarės Žaltauskaitės nuotrauka.

Tinklalaidės vaizdo įrašas vyko nuotoliniu būdu.

Komentarai
  • Mūsų gyvenimas scenoje

    Galima tvirtai teigti, kad Kinija atėjo ir pas mus. Susikaupimo reikalaujančioje ar jau pagavusioje tave scenoje staiga kaip žaibas akis apakina išmaniojo ekranas. Priešais sėdinčiajam būtina tą sceną nufotografuoti!

  • Apie meilę ir muziką

    Kūrinius sieja performatyvaus ritualo momentas: „Broken Hearts Club“ jis buvo gyvas, vykstantis čia ir dabar, o „Vaivorykštės miuzikle“ – surežisuotas ar veikiau kūrybos procese vykusio ritualo rezultatas.

  • Iš bloknoto (54)

    Monodramą suvaidinti gali tik retas aktorius. Brandi asmenybė. Kiek aktoriai bando patys save režisuoti, jiems dažniausiai nepavyksta. <...> Beje, neaišku, kas čia kūrėjai, nejaučiu režisieriaus Koršunovo rankos.

  • Laudacijos „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatams

    Pagerbti – tai Scenos meno kritikų asociacijos kertinis principas, įteikiant apdovanojimus. Pašlovinimą ir kolegų dėmesį šiemet patyrė Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius.

  • Sezono pusiaukelė

    Kaip ir apie ką šį sezoną pasirinko kalbėti teatrai ir juose kuriantys menininkai? Kas yra svarbiau teatrų programose – veiklos krypties vienovė ar menininkų idėjos, o gal teatro ir publikos dialogas?

  • Ceremonija bėgte

    Nominacijų sąrašai tampa kompasu. Kad ir ką parodytų rodyklė, visi paminėti kūrėjai tampa metų verčiausiais, sugebėjusiais išsiskirti iš nemenko būrio kolegų. Tad kokį vaizdą šiemet atvėrė Lietuvos teatras?

  • Pažvelgti į akis Dionisui

    Ar teatro rampos šviesos gali nušviesti visuomenės traumą, užuot toliau klaidingai nušviesdamos vien pačios save? Nėra aiškių atsakymų, nes teatras egzistuoja ir išlieka būtent dėl neatsakytų klausimų.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIV)

    Krystiano Lupos teatras [net iš nufilmuoto spektaklio – vaizdo įrašo „Slėptuvė“] suteikia malonumą lukštenti intelektualias veikėjų pokalbių nuorodas ir sekti subtilius jų santykių bei jausmų niuansus.