 |
| Taip „Menų spaustuvės” kiemas kol kas turi šansų atrodyti tik 2015 metais |
2002-aisiais metais Vilniuje, buvusios tarybinės spaustuvės „Tiesa“ patalpose, įsikūrė iki šiol analogų Lietuvoje neturintis, tuo tarpu Vakarų Europoje gan įprastu reiškiniu laikomas, scenos menų centras „Menų spaustuvė“. Tačiau dar iki tol, nuo 2000-ųjų vasaros, anuomet dar visiškai apgriuvusiose patalpose imti įgyvendinti tokie projektai kaip „Naujosios dramos akcija“ bei „Vilniaus šokio spaustuvė“, o dar po kelerių metų ir programos, skirtos jauniesiems Lietuvos dramaturgams bei teatralams. „Menų spaustuvės“ patalpose vietą pasirodymams ir akcijoms iki šiol atranda ir įvairios nevyriausybinės menų organizacijos bei tarptautinių festivalių organizatoriai.
Patvirtinus Nacionalinę programą „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“, „Menų spaustuvė“ buvo įtraukta į prioritetinių infrastruktūros objektų sąrašą ir tai leido manyti, jog šiai naujai kultūrinei erdvei Vilniaus mieste bus užtikrintas finansavimas, o 2009-aisiais miestui tapus Europos kultūros sostine, čia vyks įvairūs scenos menams skirti renginiai bei projektai.
Tuo tarpu šiandien, likus aštuoniems mėnesiams iki 2009-ųjų, „Menų spaustuvėje“ atlikta vos trečdalis darbų – pagrindinio pastato pirmame aukšte bei rūsyje laikinai glaudžiasi ir administracija, ir aktoriai, dviejose baigiamose įrenginėti salėse nuolatos vyksta repeticijos, vaidinimai ir net tarptautinės konferencijos, o viršuje pamažu vyksta remonto darbai. Ir tai tik pagrindinis pastatas. Šalia esančiuose pastatuose, kur pagal projektą iki 2009-ųjų turėtų atsirasti Europos kavinė, diskusijų klubas bei svečių kambariai, taip pat apie 100 vietų kino teatras – pakeisti stogas ir langai, o viduje – viskas kaip buvę... „Jei lėšos ir toliau bus skiriamos taip pat vangiai, jei objektas ir toliau liks politinių ambicijų įkaitu, tai ir darbai vyks tokiais tempais, o visu pajėgumu dirbti galėsime pradėti gal tik 2015-aisiais“ – šypteli „Menų spaustuvės“ vadovas Audronis Imbrasas.
Stringantis prioritetinis projektas
Prieš keletą metų gimus „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programai „Menų spaustuvė“ tapo vienu iš prioritetinių, naujai atsirandančių infrastruktūros objektų, kuris turėtų tapti alternatyvia erdve repertuariniams teatrams, skirtas įvairioms iniciatyvoms, susijusioms su scenos menais. Tačiau kaip teigė „Menų spaustuvės“ vadovas A. Imbrasas, faktinė situacija šiandien rodo, kad vien šio objekto statybų darbams užbaigti reikia apie 10, 5 milijonų litų, kurie, sprendžiant iš Vyriausybės patvirtintos, su Vilniaus miesto savivaldybe suderintos programos, turėtų būti skiriami iš Vilniaus miesto biudžeto. Tačiau šiems metams Savivaldybė numatė tik 4,8 milijonų litų. „Statybos darbai vyksta, tačiau jų tempai gerokai skiriasi nuo tų, kurie buvo praėjusių metų viduryje, - pasakojo A. Imbrasas, - Susidaro įspūdis, kad projektai, kurie buvo įkurti prie senosios Vilniaus valdžios, naujųjų miesto šeimininkų yra arba stabdomi, sprendimai dėl jų vilkinami, priiminėjami mėnesių mėnesiais, arba jų finansavimas mažinamas nepasiūlant nieko naujo.
Jokioje Europos Sąjungos šalyje neteko matyti, kad pradėti darbai būtų taip stabdomi. Suprantama, kad pasikeitus valdžiai, naujoji valdžia peržiūri senosios projektus ir nusistato savo prioritetus. Tačiau ar kultūros srityje tokie žaidimai galimi, juolab žinant, kad kultūros sostinės metai nenumaldomu greičiu artėja?“ – kalbėjo A. Imbrasas.
Tenka atsisakyti įvairių sumanymų
Šiandien dvi sales turinti „Menų spaustuvė“ įgyvendina įvairius tęstinius bei naujus projektus, tačiau „Menų spaustuvės“ programų koordinatoriaus, teatro kritiko Vaido Jauniškio teigimu, jau šiandien susiduriama su aibe problemų pradedant administracijos poreikiais - bilietų pardavimu, patalpų tvarkymu, budėjimu ir baigiant pačiomis patalpomis - kolektyvai renkasi, projektai daromi, o viskas susiveda į tai, kad repeticijų ir pasirodymų erdvės yra tos pačios, todėl neįmanoma dirbti visu pajėgumu. „Mes negalime 2009-ųjų sausio 1 dienai išaušus staiga imtis visų darbų, nes tam būtinas pasirengimas, įrangos bei patalpų patikrinimas, maksimalus esamų resursų išnaudojimas. Negalime priimti naujų, bet jau šiandien būtinų darbuotojų - garso režisierių, šviesos dizainerių, valytojų. Negalime formuoti kolektyvo, kuris 2009-aisiais jau dirbtų turėdamas šios vietos darbo patirtį. Mechanizmas turi įsisukti, kad gerai veiktų, o tam sąlygų šiandien neturime“ – kalbėjo V. Jauniškis.
 |
| Teatras prasideda nuo rūbinės... |
Pasak „Menų spaustuvės“ projektų koordinatoriaus, dėl statybos darbų užtrukimo tenka atsisakyti kai kurių sumanymų ir projektų, nes neįmanoma prognozuoti situacijos po metų. „Mes galime tik stebėti, kiek Vilniaus miestas kasdien praranda (ir kiek prarado!), neatverdamas „Menų spaustuvės“ durų normaliam funkcionavimui. Statybos kainos brangsta kas mėnesį, neleidžiama sukurti dar vieno traukos centro, kuris, net ir sausai ekonomiškai paskaičiavus, jau galėjo nešti papildomų mokesčių į biudžetą, – nekalbant apie kultūringą laisvalaikį, miesto įvaizdį, kūrėjų saviraišką ir t.t... Užsienio svečiams niekaip nepavyksta paaiškinti, kaip įmanoma vienam iš Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ prioritetinių objektų likus šitiek mažai laiko teskirti 40 procentų reikalingų lėšų“ – pasakojo V. Jauniškis.
Nors „Menų spaustuvės“ statybų darbai ir stringa, administracija rizikuoja ir planuoja įvairius, net ir tarptautinio lygio, projektus. Kaip pasakojo V. Jauniškis, 2009-ųjų sausį „Menų spaustuvėje“ turėtų vykti pasaulinės scenos menų organizacijos IETM (Informal European Theater Meeting) susitikimas-konferencija, kurį „Menų spaustuvė“ rengia drauge su Oskaro Koršunovo teatru, festivaliu „Sirenos“ bei VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. „Dėl galimybės rengti šį susitikimą Vilniuje dirbome apie penkis metus, - pasakojo A. Imbrasas. - Tai žymiausių režisierių, teatro kritikų, vadybininkų, kurie važinėja po didžiausius pasaulio teatrų festivalius, lokomotyvas. Renginyje turėtų dalyvauti apie 300-600 žmonių iš viso pasaulio ir gėda būtų, jei dėl projekto supolitizavimo ir manipuliavimų kultūrai skiriamomis lėšomis visa tai žlugtų“ – nuogąstavo „Menų spaustuvės“ direktorius.
„Menų spaustuvė“ – investicija į ateitį
VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorės Elonos Bajorinienės teigimu, „Menų spaustuvė“ – vienas iš svarbiausių, vadinamasis „Objektas magnetas“ infrastruktūrinėje investicijų programoje, todėl nepakankamas statybų finansavimas ir vėluojantys statybos darbai vertintini ypač neigiamai.
„„Menų spaustuvė“ VEKS programoje yra lygiai taip pat svarbi, kaip ir Nacionalinė galerija. Čia 2009-aisiais numatoma daryti įvairius renginius bei projektus – teatro, šokio pristatymus, diskusijų klubus, rengti svarbius susitikimus. Todėl mums šiandien ypač keblu sudaryti programą nebūnant užtikrintiems dėl patalpų. Infrastruktūros klausimai mums yra ypač aktualūs, nes be jų negalėsime įgyvendinti dalies programos“ – kalbėjo E. Bajorinienė.
Pasak VEKS vadovės, birželio mėnesį planuojama sudaryti pagrindinių programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginių kalendorių, kuriame turėtų būti pažymėtos ne tik konkrečių renginių datos, bet ir vietos. „Esame statomi į labai keblią ir neaiškią situaciją, nes nežinome, nuo kurios dienos galime pradėti planuoti renginius „Menų spaustuvėje“. Kaip mes galime užsienyje išplatinti pagrindinių renginių kalendorių 2009-iesiems metams, nebūdami tikri dėl darbų užbaigimo šiame objekte. Šia prasme „Menų spaustuvė“ – vienas sudėtingiausių objektų“ – pasakojo VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vadovė.
E. Bajorinienės teigimu, Vilniaus miesto Savivaldybė tikrai žino VEKS poreikius ir yra informuota apie „Menų spaustuvės“ svarbą įgyvendinat kultūros sostinės programą. „Sunku suprasti miesto valdžios atsainų požiūrį į šį objektą. Priimdami miesto biudžetą valdininkai turėjo atsižvelgti į tai, kad sostinėje būtina nauja alternatyviems scenos menams skirta erdvė, nes tai investicija į ateitį, reikšmingesnį kultūrinį gyvenimą Vilniaus mieste“ – teigė E. Bajorinienė.
Vilniaus valdžia padarė viską, ką galėjo?
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis pabrėžė, kad pasikeitus sostinės valdžiai, požiūris į kai kuriuos kultūros objektus, ypač Jono Meko vizualiųjų menų centrą, išties pakito, tačiau žvilgsnis į kultūrą tik išsiplėtė, todėl lėšų skiriama pusantro karto daugiau nei iki šiol.
„Savivaldybė nuo pat pradžių „Menų spaustuvės“ darbams jau skyrė apie 20 milijonų litų, - pasakojo V. Martikonis, - Todėl galime teigti, kad miesto valdžia padarė viską, ir net daugiau, kad „Menų spaustuvė“ atvertų duris laiku. Problema, mano manymu, yra ne lėšų trūkumas, o „Menų spaustuvės“ administracijos nesugebėjimas susitvarkyti su statybos darbais“.
 |
| 2009 metais žiūrovai rizikuoja išvysti „Menų spaustuvėje” tokias „dekoracijas”. Bertos Tilmantaitės nuotraukos |
„Menų spaustuvės“ vadovas A. Imbrasas nusistebėjo tokia V. Martikonio pateikta informacija ir padėties interpretacija. „Galima spėti, kad mus kuruojančio komiteto pirmininkas arba nesigaudo jo komiteto įtakoje esančių projektų reikaluose, arba jam kažkas pateikia klaidinančią informaciją, arba šis jo pasisakymas kaip tik puikiai ir iliustruoja tai, kaip dalis dabartinių miesto politikų sąmoningai manipuliuoja skaičiais, politizuoja tokius paprastus darbinius klausimus, ir, galima spėti, klaidina aukščiausią miesto valdžią bei kitus miestą valdančios koalicijos kolegas”, - sakė A. Imbrasas.
Pasak jo, kol kas savivaldybė, įskaičiuojant šiemetines lėšas ir kofinansavimą ES struktūrinių fondų projektui, šio objekto statybos darbams viso yra skyrusi kiek mažiau negu 8 milijonus litų. O statybos darbų valdytojas objekte, vėlgi tos pačios Vilniaus miesto savivaldybės nurodymu, yra pačiai savivaldybei priklausanti įmonė „Vilniaus kapitalinė statyba”, kuriai ir skiriamos tos lėšos. „Kompetentingi, sprendimus įtakojantys politikai ir pareigūnai turėtų aiškiai gaudytis tokiuose dalykuose, – „Menų spaustuvė” pati niekada nei vykdė šių darbų, nei jai kada buvo skiriamos atitinkamos lėšos”.
O tai, kas yra mūsų funkcija – programų turinys, projektai, renginiai, „Menų spaustuvėje” vyksta be pertrūkio, čia savo projektus arba susitikimus planuoja įžymiausi pasaulio menininkai, įtakingiausi tinklai – taigi, savo darbus mes įvykdome su kaupu”, pabrėžė organizacijos vadovas.
Vilniaus miesto Savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė Lijana Kairienė Bernardinai.lt teigė nesuprantanti, kodėl formuojant Vilniaus miesto biudžetą „Menų spaustuvės“ darbams iš karto nebuvo skirta reikalinga suma. „Man sunku pasakyti, kokie vėjai tuomet pūtė ir kodėl iškart nebuvo atkreiptas reikiamas dėmesys į šį prioritetinį infrastruktūros objektą“ – kalbėjo L. Kairienė.
Kultūros departamento direktorės teigimu, neseniai „Menų spaustuvės“ vadovas buvo susitikęs su Vilniaus meru J. Imbrasu, kuris pažadėjo, jog liepos mėnesį perskirstant biudžetą „Menų spaustuvei“ numatoma skirti trūkstamų lėšų. „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su „Menų spaustuve“, todėl ir patys esame suinteresuoti, kad šios naujos kultūros erdvės sostinėje statybos darbai būtų pabaigti laiku“ – tikino L. Kairienė.
Atsakingi pareigūnai turi rimtai susirūpinti
Kultūros viceministras Gintaras Sodeika skeptiškai įvertino statybos darbų vėlavimus „Menų spaustuvėje“: „Tai unikalus, naujai atsirandantis objektas Lietuvos kultūros panoramoje, vienas iš infrastruktūros objektų „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programoje, todėl – prioritetinis. Jei tenka konstatuoti faktą, kad darbai vykdomi ne pagal grafiką, tuomet jokio pateisinimo čia negali būti“.
Viceministro teigimu, šiam objektui yra suformuotas biudžetas, kurį sudaro tiek Vyriausybės, per Kultūros ministeriją, tiek Vilniaus miesto savivaldybės lėšos. Šiais metais Kultūros ministerija skyrė 5 milijonus litų.
„Pagrindinis šių darbų kuratorius yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl atsakingi pareigūnai turi labai rimtai susirūpinti. Blogiausia, kas galėtų įvykti – objektas naudojimui būtų atiduotas ne laiku. Kultūros ministerija artimiausiu metu kalbės su atsakingais Vilniaus miesto pareigūnais, kad būtų padaryta viskas, jog šis objektas galėtų normaliai funkcionuoti 2009-ųjų pradžioje“ – kalbėjo G. Sodeika.
