Taisyklė: jauni aktoriai ir režisieriai subręsta tik dirbdami kartu su teatro profesionalais
Režisierius ir pedagogas Aidas Giniotis rūpinasi ne tik dviejų savo įsteigtų teatrų kūryba, bet ir viso mūsų šalies teatro meno ateitimi.
Praėjusį šeštadienį jaunuoliai skubėjo sostinės Gedimino prospektu į Muzikos ir teatro akademiją. Joje vyko pirmoji konsultacija tiems, kurie stos į teatro ir kino aktorių, režisierių specialybę. 45 metų A.Giniotis, vadovaujantis Vaidybos ir režisūros katedrai, jau dabar įsitikino, kad stojančių į šias specialybes vėl laukia didžiulis konkursas.
- Pernai vasarą, rinkdami studentus scenos profesijoms, privalėjote paklusti švietimo reformai, todėl gabesni scenai, bet prastesnius pažymius mokykloje gaudavę jaunuoliai liko už durų. Ar taip bus ir šiemet?
- Aišku, šitaip surinkti būsimų menininkų kursai byra. Kasmet pasitaiko žmonių, kurie supranta, kad pasiklydo, arba nedirba - jie palieka akademiją. Bet po pernykščių egzaminų studentų nubyrėjimas buvo tiesiog užprogramuotas.
Pernai po egzaminų mes su Jonu Vaitkumi, kuris rinko kursą, ėjome į Švietimo ir mokslo ministeriją ir reikalavome keisti tvarką. Dabar mūsų klausoma ir su mumis tariamasi. Švietimo ir mokslo ministerija jau ėmė kalbėtis su Kultūros ministerija, nes Švietimo ir mokslo ministerija rūpinasi bendra reforma, o kultūros specifika jai svetima ir nesuprantama. Prasidėjo abiejų ministerijų diskusijos, posėdžiai, kai kas keičiasi.
- Ar šiemet fakultete, kurio katedrai vadovaujate, atsiras naujų specialybių?
- Bus renkamas kino aktorių kursas - rinks Jonas Vaitkus, pedagogais dirbs Algimantas Puipa ir Viktorija Kuodytė. Aš rinksiu dramos aktorių ir režisierių kursą, su manimi kartu dirbs Saulius Bareikis.
Kalbėjau ir su J.Vaitkumi, ir su Oskaru Koršunovu, ir su Eimuntu Nekrošiumi, ir Gintaru Varnu - jie visi neatsisakė po vieną semestrą padirbėti su režisieriais, o baigiamaisiais metais pasikviesti juos asistentais į savo režisuojamus spektaklius. Teoriškai režisierius gali bręsti kiek jis nori, bet iš tikrųjų režisierius subręsta dirbdamas kartu su meistru.
- Pedagogų pavardės svaigina - tai talentingiausi Lietuvos teatro žmonės. O kokiomis sąlygomis dirbate?
- Varganos mūsų auditorijos. Sluškų rūmuose T.Kosciuškos gatvėje, kur veikia akademijos šeštieji rūmai, mes viename pastate spaudžiamės su džiazo muzikantais ir orkestrantais. Jie mums ir groja apačioje - visas orkestras. Apie susikaupimą mes ir nesvajojame, o darome atsiribojimo pratimus.
Manęs gal tai ypač nešokiruoja, nes esu įpratęs nuo Keistuolių teatro veiklos pradžios dirbti neįmanomomis sąlygomis. Bet susikaupti reikėtų. Tik nešauksi apie tai ypatingai garsiai, kai teatrai kiaurais stogais.
Kai kas ir čia keičiasi. Vėžlio žingsneliais, bet judame. Jau yra ir gražių auditorijų, kurias galima vadinti europinėmis. Bet yra ir kone carinės Rusijos palikimo.
- Keliaudamas su studentais matėte, kokiomis sąlygomis mokomasi Suomijoje, Prancūzijoje?
- Helsinkyje studentai mokosi buvusiame muilo fabrike, kuris suremontuotas iš pagrindų. Dailiai, išmoningai, šiuolaikiškai. Keturios repeticijų salės yra tokio lygio, kad mūsiškio Nacionalinio dramos teatro Mažoji salė atrodo tarytum kukli auditorija. Gal nebent su „Menų spaustuvės" Juodąja sale galima palyginti tai, ką turi suomių studentai, - viskas mobilu, gali keisti erdves kaip nori.
„Menų spaustuvė" turi vieną tokią salę, o Helsinkio teatro mokykla - keturias vien repeticijoms. Šalia - Mažoji, o dar yra ir Didžioji. Bet tie patys suomiai atvažiuoja mokytis į Vilnių, nes pas mus stiprūs mokytojai.
- Ar jūsų kūrybai netrukdo rūpesčiai akademijoje?
- Katedros vedėjo darbas nėra kūriko darbas, tačiau laiko ir protinės energijos reikia nemažai. Kai Vladas Bagdonas prieš metus tarė žodį, kad išeis iš vedėjų, ir pasiūlė man jį pakeisti, o akademijos vadovybė pritarė, sutikau, nes atrodė - reikia. Reikia ką nors padaryti. Kai jausiu, kad jau padariau ar kad nebegaliu ir baisiai nebenoriu, tada pasakysiu: „Atsiprašau, viskas".
Esu Keistuolių teatro meno vadovas, bet vadyba užsiima vykdomoji direktorė. Aš tik pasižiūriu, ar viskas vyksta pagal programą. Savo buvusių mokinių „Atvirame rate" esu tik steigėjas, ten mano mažiausios pareigybės. Dėl „Atviro rato" mano politika tokia: kuo labiau skatinti jų savarankiškumą. Pats aš ten kuriu tiek, kiek man malonu. O kad su jais man dar ir įdomu, aš labai patenkintas. Dievas man juos turbūt atsiuntė laiku ir vietoje.
- Naujausiame „Atviro rato" spektaklyje „Sudie, idiotai" vaidina ir V.Bagdonas. Meistras jauniems artistams nerodo meistriškumo, o yra lygus partneris, nors vaidina tik epizodą. Subtili pamoka?
- Mes abu buvome to kurso pedagogai. Pirmus metus paskaitas skaitėme kartu - aš mačiau, kaip V.Bagdonas dirba. Jau tada supratau, kokia didelė vertybė, kai jis pats ima vaidinti, kai parodo studentams, kaip tai padaroma.
Studentai susirenka įvairūs. Skirtingai pasirengę, iš skirtingų šeimų, miestų, pasižymintys nevienodomis žiniomis. O dar įvairiausi pomėgiai, ydos. Susitikus pirmame kurse, reikia nusistatyti, ko mes čia susirinkome ir ką veiksime.
Bendraudami su V.Bagdonu jie pradeda suprasti teatrą, jo etiką. Jis net ne žodžiais aiškina. Pats V.Bagdono buvimas su studentais labai daug reiškia. Panašų įspūdį patyriau dirbdamas su Vytautu Paukšte Klaipėdoje, su Pranu Piauloku Šiauliuose. Meistriškumas ir kuklumas - visada greta. Meistriškumas veikia net nerodomas.
Dirbi drąsiai, klysti - nieko baisaus. Tiesiog iš meistrų žvilgsnio supranti, kad kažką darai ne taip. Jokių kaprizų ar skandalų. Jauniems žmonėms toks darbas - neįkainojama patirtis.
Reikalingas dramos ir muzikos teatrams
A.Giniotis - aktorius, režisierius, bardas, pedagogas, šių metų Vyriausybės premijos laureatas.
1989 m. su kolegomis įkūrė Keistuolių teatrą, 2006 m. su savo mokiniais aktoriais - teatro laboratoriją „Atviras ratas".
A.Giniotis yra pastatęs per 40 spektaklių ne vien šalies dramos teatruose, bet ir Operos ir baleto teatre, Kauno muzikiniame teatre, pelnęs du Auksinius scenos kryžius.
Vasarį A.Giniotis pristatė du naujus spektaklius - „Sudie, idiotai" (su „Atviru ratu") ir „Ša, kalba mamos" (Keistuolių teatras ir „Idioteatras").
