Antradienį į Seime surengtą diskusiją „Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas kultūros sektoriuje" susirinkęs gausus būrys kultūros ir meno įstaigų vadovų ragino supaprastinti viešųjų pirkimų taisykles arba visiškai atsisakyti šio įstatymo taikymo kultūros įstaigoms. Kultūrininkai piktinosi nereikalingo popierizmo apkrova, kuri tik dar labiau apsunkina vos galą su galu suduriančias meno įstaigas, bei trukdo atsidėti kultūrinio gyvenimo turinio gerinimui.
Meno kūrėjų asociacijos vadovas Kornelijus Platelis pabrėžė, kad reikia tobulinti viešuosius pirkimus, kadangi dabartinis įstatymas meno įstaigų vadovus apkrauna papildomais darbais.
„Mes iš tikrųjų dirbame niekam nereikalingą, jokio skaidrumo mūsų veiklai nesuteikiantį darbą - pildome nereikalingus popierius, kurie nuskęsta kažkur archyvuose ir niekas jų daugiau nebemato", - sakė K. Platelis.
Su tuo sutiko ir Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. Ji patikino, kad tai yra visiška beprasmybė. Direktorė taip pat užsiminė, kad viešųjų pirkimų įstatymas prieštarauja autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymui, kur subjekto kūrybinė ir atlikėjiška veikla yra individuali ir su nieko nesulyginama.
„Tai kuo mes užsiimame yra visiškai perteklinis dalykas. Mes turime pildyti tam tikras formas ir rašyti, pavyzdžiui, kad dėl savo unikalių sugebėjimų Petras Geniušas galėjo atlikti Dmitrijaus Šostakovičiaus sonatą, o Lukas Geniušas Frederiko Chopino preliudus, ar Joana Gedmintaitė Giuseppes Verdi „Requiem", o Violetos Urmanos partiją gali atlikti tik pati Violeta Urmana ir niekas kitas", - pasakojo R. Prusevičienė.
K. Platelis taip pat pabrėžė, kad viešųjų pirkimų procedūros neturėtų būti taikomos autoriniams darbams ar intelektualinei nuosavybei, taip pat įstatymo nereikėtų taip griežtai taikyti organizacijoms, vykdančioms mažos vertės pirkimus.
„Mes gauname projektinį finansavimą tokį, jog vos sugebame išlaikyti tuos kelis savo darbuotojus. Juk yra absurdiška, kad galėtume sau leisti ne pačias pigiausias prekes ar paslaugas", - teigė K. Platelis.
Meno kūrėjų asociacijos prezidentas nuogąstavo, kad ne tik viešųjų pirkimų įstatymas, tačiau ir poįstatyminiai aktai ir viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus rekomendacijos sukūrė tokią sistemą, kurią būtų galima surasti nebent Franzo Kafkos romane „Procesas".
Trūksta logikos
A. Imbrasas diskusijoje iškėlė klausimą dėl viešųjų pirkimų vykdymo svetur. „Tokių viešųjų pirkimų nėra niekur pasaulyje, niekur Europos Sąjungoje. Atsistoju naiviai tarp 30 ar 40 pasaulio šalių atstovų ir paklausiu - kaip pas jus viešieji pirkimai? Neteko susidurti nė su viena šalimi, kur būtų vykdomi viešieji pirkimai vadinamoms intelektinėms ar autorinėms paslaugoms. Neteko girdėti niekur, kad nuo pirmo cento reikėtų vykdyti viešųjų pirkimų procedūras, t. y., pildyti įvairius popierius. Bet kuriuo atveju, niekur tokios sistemos nėra - tai faktas. Tai yra tikrai absurdas", - pabrėžė A. Imbrasas.
Filharmonijos vadovė sakė, kad taip pat nesuprantantama, kodėl Lietuvoje kultūrininkai turi užsiimti ne kultūros turinio kūrimu ir ne kūrybinių galių pristatymu ar proveržiu, o daugiau tokiais dalykais, kurie kelia vien tik galvos skausmą ir neturi jokios prasmės.
„Ar tai, kad mes metų pabaigoje matome, jog pagal visas sutartis ir pagal visus pirkimus nusipirkome penkis sopranus, dešimt orkestrų, septynis baritonus ir tris trimitus, yra kam nors įdomu? Tai neįdomu nei man, nei Viešųjų pirkimų tarnybai, nei Kultūros ministerijai, kuri mus finansuoja, nes ji ir prieš metus žinojo, kad Filharmonija kvies būtent tuos atlikėjus, o ne tą skaičių paslaugų teikėjų", - sakė direktorė.
A. Imbrasas stebėjosi, jog galbūt įmanoma suprasti norą, kad tokie pirkimai būtų skaidrūs ir tvarkingi, bet vis dėlto, anot jo, tai yra daugiau efektyvi imitacinė sistema. „Ši sistema jokio skaidrumo nesuteikia. Tiesiog tik pildoma daug popierių, perkama daug raštinės reikmenų, perkamos teisininkų paslaugos arba pas save įdarbinama iš išorės, t. y. mokama už teisininkų paslaugas papildomai ir perkamos kompiuterinės programos", - apgailestavo A. Imbrasas.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas teigė suprantantis, jog visos išsakytos pastabos tik įrodo, kad ne įstatymą reikėtų aptarnauti, o įstatymas turėtų tarnauti žmogui. Tarnybos direktorius pasiūlė ir toliau diskutuoti apie tai, ką konkrečiai būtų galima patobulinti.
Nuo šnekų prie darbų
Ne mažiau kultūrininkų pastabų, nei viešųjų pirkimų tarnybos direktorius, sulaukė diskusijoje dalyvavęs ūkio ministras Rimantas Žylius, kuris taip pat sutiko, kad viešųjų pirkimų įstatymą reikia tobulinti, tačiau taip pat pasiūlė kultūrininkams jį dar geriau išstudijuoti.
Ūkio ministras pripažino, kad viena iš didžiausių viešųjų pirkimų ydų - tai, jog pirkimo teisingumas yra svarbiau už tai, ką nusiperkame. R. Žylius taip pat pridūrė, kad nors per trejus pastaruosius metus kiekvienas viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas galbūt buvo pernelyg griežtinimas, tobulinamas, didino atsakomybę, tačiau tai nereiškia, kad jis dėl sudėtingumo neturėtų būti taikomas kultūriniam sektoriui.
Ministras nesutiko ir su teiginiu, jog kitose Europos šalyse neegzistuoja viešieji pirkimai. „Jei tose šalyse nėra viešųjų pirkimų, tai tik todėl, kad jie nėra vadinami viešaisiais pirkimais. Ten egzistuoja viešieji pirkimai, tiesiog yra naudojama neskelbiamų derybų procedūra ir tokie pirkimai vadinami tiesioginiais pirkimais ir pan.", - teigė ministras.
Filharmonijos direktorės nuomone, arba derėtų keisti viešųjų pirkimų įstatymą, kad jis nebebūtų taikomas kultūros ir meno įstaigoms, arba bent jau patikslinti įstatyme esančias kai kurias sąvokas.
„Konstitucinis Teismas kūrybinę veiklą yra atskyręs nuo kultūros paslaugų teikimo. Mūsų viešųjų pirkimų įstatyme yra daug įvairių kolizijų ir neatitikimų, tikiuosi, jog parodyta kryptis Ūkio ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai padės šias klaidas ištaisyti", - vylėsi R. Pruseviečienė.
Menų spaustuvės vadovas A. Imbrasas siūlė sukurti paprastą sistemą, kuri funkcionuotų ir kitose ES valstybėse. „Jei iš tikrųjų norime sutvarkyti sistemą, kuri veiktų, ir su didesne perspektyva, kurios mes nekvestionuojame, tai mažų mažiausiai reikia labai radikaliai persitvarkyti", - sakė A. Imbrasas.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys įpareigojo ūkio ministrą R. Žylių atsižvelgti į kultūrininkų pateiktą kritiką ir iki balandžio 1 dienos parengti siūlymus viešųjų pirkimų įstatymui.
Parengė Dalia Rauktytė
