Kultūra | Politika: ar išgirsime vieni kitus

2007-02-02

aA

René Magritte piešinys

Tuo metu, kai ekonomistai aptarinėja trečiosios, po pramonės ir paslaugų, kultūros industrijos revoliucijos plėtrą, teoretikai mano suradę formulę, leidžiančią sukurti klestinčios ekonomikos miestą, kurio pagrindas – kultūra. Europos Sąjungoje kultūra jau vertinama ekonominiais matais, darbo vietų kūrimu ir indėliu į įvairių šalių BVP, o Lietuvoje artėjant savivaldybių rinkimams politinių partijų programose kultūrai vis dar skiriama mažai dėmesio.

Europos Sąjungoje kultūra jau tapo svaria ūkio sritimi, ir kultūros bei kūrybinis sektorius 2003 m. sukūrė 2,6 % BVP (o tai yra daugiau nei nekilnojamojo turto (2,1), tekstilės (0,5) ar maisto ir gėrimų (1,9) sektorių indėliai). Lietuvos kultūra ir menas net tik prisideda prie šalies BVP augimo, bet ir kur kas intensyviau nei kitos sritys garsina Lietuvą bei gerina jos įvaizdį pasaulyje. Nežiūrint į tai, nė viena partija savo programoje neįtraukė kultūros į prioritetus. Daugumos partijų programose kultūra net nepatenka į dešimties svarbiausių sričių sąrašą. O Lietuvoje, kaip ir dar keliose ES šalyse, vienam gyventojui kultūrai skiriama mažiausiai lėšų iš visų ES šalių.

Siekdamos, kad politikų žodyne atsirastų žodis „kultūra“ ir jis būtų pagrįstas, kultūros srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos nusprendė prieš savivaldos rinkimus pakviesti politikus į susitikimus bei pamėginti suderinti jų siekius ir savo lūkesčius aptariant būtinus pokyčius savivaldos kultūros politikoje.

Scenos meno kūrėjų asociacija ir jos narės Menų spaustuvė, Meno fortas bei Oskaro Koršunovo teatras, „Skalvijos“ kino centras, AICA (Tarptautinės dailės kritikų asociacijos) Lietuvos sekcija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga bei nepriklausomi kultūros praktikai prieš savivaldos rinkimus kviečia politinių partijų atstovus susitikti su kultūros darbuotojais ir padiskutuoti apie partijų planus kultūros politikos srityje. Susitikimuose įvairių kultūrinių organizacijų atstovai turės galimybę tiesiogiai diskutuoti su rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovais apie jiems rūpimas kultūros problemas ir konkrečių politinių partijų prioritetus kultūros srityje.

Skatindami veiksmingo kultūros praktikų ir politikų dialogą šios akcijos organizatoriai numato ne tik rengti susitikimus, bet ir skelbti internete (internetinėse svetainėse www.menufaktura.lt, www.balsas.lt, www.bernardinai.lt ) politinių partijų programų dalis, susijusias su kultūra, bei susitikimų diskusijų medžiagą. Taip bus siekiama įtraukti į diskusijas kuo daugiau intelektualų, kultūros veikėjų ir eilinių piliečių, kuriems svarbi kultūros padėtis Lietuvoje.

Menų spaustuvės inf.

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.