Kryžių komisijos verdiktas – įžeidimas Lietuvos aktorėms

2013-03-25 Vidas Bareikis, teatro judėjimo „No Theatre" režisierius

aA

Įsivaizduokime „Oscarų" ar „Tony" apdovanojimus, kuriuose sumanoma atsisakyti geriausios moters aktorės nominacijos. Tai skamba kaip visiškas absurdas. Nors mes nesame Amerikoje, o „Auksiniai scenos kryžiai" nėra pasaulinio pripažinimo vertas apdovanojimas, tik mūsų nuolaidžioje šalyje yra įmanomas toks atvejis, kai prestižiškiausiuose  teatro apdovanojimuose pradingus moterims skirtoms nominacijoms, visi tyli.

Iš Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos sudarytos komisijos sprendimo galime daryti išvadą,  kad per 2012 m. Lietuvos teatro scenoje nebuvo sukurtas nė vienas bent kiek dėmesio vertas moteriškas vaidmuo. Atsisakyta tiek geriausios aktorės nominacijos, tiek geriausios antrojo plano artistės apdovanojimo.

Komisijos sprendimu yra nepatenkinti daugelis, tačiau viešai niekas jos verdikto nesiryžta kritikuoti. Nors, tiesą sakant, išreikšti nuomonę ir pabandyti ištaisyti šį akivaizdų nesusipratimą verčia ne tik asmeninė pozicija, bet ir elementari profesinė pagarba savo kolegoms.

Net kaimyninėse šalyse precedento neturintis atvejis, mano nuomone, yra ne kas kita, o paprasčiausias profesionalių artisčių įžeidimas bei galimybių nuvertinimas. Juo labiau, kad praėjusiame teatro sezone ryškius vaidmenis sukūrė tokios aktorės kaip Dalia Overaitė (spektaklis „Tiksinti bomba", teatras „Utopia") , Rimantė Valiukaitė („Helgelando karžygiai", „Damos vizitas", VMT),  Toma Vaškevičiūtė („Katedra", LNDT bei „Ofelijos", teatro laboratorija „Atviras ratas"), Elzė Gudavičiūtė („Kovos klubas", teatro judėjimas „No Theatre" ir VJT bei „Ofelijos"), Virginija Kuklytė („Namisėda", LNDT), Vaiva Mainelytė („Akmuo", LNDT) ir dar daugelis kitų pagarbos nusipelniusių artisčių. Susidaro įspūdis, kad komisijos sprendimas labiau panašus į asmeninių simpatijų ir antipatijų žaidimą, o ne į racionalią praėjusio sezono darbų analizę.

Ignoruodama moteris, „Auksinių scenos kryžių" komisija ne tik pažeidžia vyrų ir moterų lygių teisių normas, bet ir skelia nenusipelnytą antausį didžiajai daliai artisčių, kurios praėjusiais metais aukojo laiką ir sveikatą kurdamos publikos pastebėtus, bet komisijos nuvertintus darbus. Šiuo laišku reiškiu nepasitenkinimą Scenos kryžių komisijos sprendimu ir kviečiu gerbiamus komisijos narius nepagailėti savo brangaus laiko ir  išspręsti šią nepatogią ir gėdingą situaciją.

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.