Teatro mokytojai Lietuvos mokyklose jaučiasi ir kūrybiniais treneriais, ir barbėmis devyndarbėmis, ir net juokdariais. Kodėl? Tai aiškinosi sociologė Jūratė Cravetto, tyrusi teatro pedagogų Lietuvoje aktualijas.
„Teatro pamokos į mokymo planus turėtų būti įtrauktos bent nuo penktosios klasės, kaip muzikos ar dailės pamokos. Juk svarbiausi gyvenime - socialiniai bendravimo įgūdžiai", - svarstė vienas iš 50 teatro mokytojų, atsakiusių į anketos apie savo darbą klausimus.
„Turiu, deja, nemažai pavyzdžių, kai abiturientai puikiai baigia gimnaziją, vėliau aukštąją mokyklą, bet dėl bendravimo įgūdžių trūkumo nemoka susirasti jiems tinkamo darbo arba draugų - taip ir tūno internete su menamais draugais ir pramogomis", - argumentavo mokytojas.
Susidūrė su nežinia
Nors Lietuvos mokyklose esama teatro pedagogų ir teatro pamokų, ne visose teatro mokytojai reikalingi. Tiesą sakant, net nėra žinoma, kiek Lietuvos mokyklų samdo teatro pedagogus. Jokia įstaiga jų neregistruoja. Ir patys jie ne visi užsiregistravę teatro mokytojų asociacijoje „Meno formos". Ne visi apie tokią asociaciją žino.
Su ta nežinia susidūrė sociologė J.Cravetto, „Meno formų" tarybos narė, tyrusi teatro pedagogų Lietuvoje aktualijas ir perspektyvas. Mokslininkė pasirinko 50 teatro pedagogų iš įvairių miestų. 67 procentai apklaustųjų teatrą dėsto kaip lygiavertį kitoms pamokoms. 33 procentai dirba tokiose mokyklose, kur teatras laikomas tik popamokine veikla - laisvalaikio pramoga, ir tiek.
Tačiau būtent mokyklose išaiškėja, kad teatras prisideda prie žmogaus ugdymo ir padeda jam jaukiau jaustis greta kitų. Viena J.Cravetto tyrimo išvadų - kad teatro pedagogų įžiebtas kūrybiškumas gerina psichologinį klimatą pačiose mokyklose.Vadinasi, kurdami teatrą, matydami rezultatus, ir mokiniai, ir mokytojai atsikrato kompleksų, baimių, tampa artimesni ir emociškai turtingesni.
Tad kodėl ne visose mokyklose tai suprantama?
Formulės - pasmerktos
Kaip jaučiasi teatro mokytojai, kuo jie mokyklose laikomi? Atsakymai labai įvairūs: „renginių organizatoriumi, režisieriumi", „lyg ir kūrybiniu treneriu", „lyg ir pedagogu, bet...", „kitokiu mokytoju", „podukra", „barbe devyndarbe", „emocijų raiškos ministru", „juokdariu".
Kas turėtų pasikeisti švietimo įstaigose, kad teatro pedagogai galėtų visapusiškai pritaikyti savo profesines žinias ir skatinti mokinių kūrybiškumą?
„Požiūris į patį teatro dalyką, kad tai nėra pramoga ar laisvalaikio leidimas", - atsakė vienas mokytojas.
„Mažiau numatytų renginių organizavimo", - pagrįstai svajojo kitas.
„Administracija turėtų būti supažindinama su teatro pamokų reikšme asmens ugdymui", - griežčiau rėžė trečias.
„Formules užmirštame, o teatro pamokos - tai gyvenimo pamokos. Visi žmonės - savo vaidmenų kūrėjai", - mąstė ketvirtas.
Į teatrą - iš provincijos
Didžiojoje Britanijoje yra kiek kitaip. Tarkime, Londono karališkasis teatras turi gerbėjų klubą, kurio nariams taikomos privilegijos ir nuolaidos.
Esu girdėjusi tikrą istoriją apie mažo Jungtinės Karalystės miestelio, įsikūrusio toli nuo Londono, mokytoją, kuri su savo 30 mokinių yra užsirašiusi į teatro gerbėjų klubą. Kartą per metus jie važiuoja į „savo" teatrą. Išsiruošia 5 valandą ryto, nes keliauti tenka kelias valandas.
Atvykę į teatrą jie pasižiūri rytinį spektaklį, dalyvauja ekskursijoje po teatrą, net būsimo spektaklio repeticiją pamato. Po to eina į miestą, lanko muziejus, o vakare grįžta į vakarinį spektaklį. Namo sugrįžta miegodami.
Vieno vizito metu Karališkojo teatro darbuotoja, atsakinga už gerbėjų klubo veiklą, mokytojai, kartą per metus atlydinčiai vaikus iš tolimo miestelio, pasakė: „Man jūsų taip gaila, jūs per daug aukojatės."
Mokytoja šypsodamasi atsakė: „Jūs nieko nesuprantate. Tai laimingiausia metų diena." Jei ne mokytoja, neliktų laimingiausios dienos. Vieną dieną toji mokytoja savarankiškai nusprendė, kad vienos laimingiausios dienos jai ir jos mokiniams per mažai - ir į teatrą Londone jie ėmė vykti dusyk per metus.
Gerėja bendravimo įgūdžiai
Nežinau, ar toji savo darbui atsidavusi britė mokytoja dėsto vaikams ir teatrą, ar stato su jais spektaklius. Turbūt. Jungtinės Karalystės mokyklose vaikai teatro mokosi kaip ir dailės, muzikos, šokio, literatūros, matematikos, fizikos, chemijos.
Kad britų mokyklose vyktų teatro pamokos, atkakliai siekė teatro menininkai. Jie šalies vyriausybei įrodė, jog teatras - repeticijos, santykių nagrinėjimas, kūryba - padeda jaunam žmogui lavinti ne tik vaizduotę, bet ir asmenybę, bendravimo įgūdžius.
Gerai, kad kai kurios Lietuvos mokyklos tai jau supranta.
Nagrinėjo teatro pedagogikos lygį mokyklose
J.Cravetto - Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto prodekanė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, teatro pedagogus vienijančios asociacijos „Meno formos" tarybos narė.
Tyrimas „Teatro pedagogai Lietuvos švietimo sistemoje: aktualijos ir perspektyvos" buvo viena „Meno formų" projekto veiklos krypčių.
Tyrimą J.Cravetto ir „Meno formos" atliko, kad surinktų informaciją apie šalyje dirbančius teatro pedagogus, išsiaiškintų, kiek jų dirba Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Tuo tikslu buvo suformuluoti klausimai, leidę preliminariai atskleisti teatro mokytojų padėtį ir įvaizdį šalies ugdymo įstaigose.
Jei mokytojas būtų švietimo ir mokslo ministras
Linksmiausia tyrimo dalis - pasiūlymas teatro mokytojams pabaigti sakinį „Jeigu būčiau LR švietimo ir mokslo ministras..."
„... sudaryčiau visas sąlygas plėtotis menams, nes tai vienintelė atsvara technokratinei visuomenei. Žmonės tampa mašinomis, ir tai yra baisi realybė."
„... pakelčiau atlyginimus mokytojams, suteikčiau rentas ir direktoriais bei jų pavaduotojais leisčiau skirti tik tuos vadovus, kurie išlaikytų emocinio intelekto ir kūrybiškumo testą!"
„... išprotėčiau nuo to, kiek darbų dar laukia švietimo sistemoje ir kaip menkai apčiuopiami besitęsiančių reformų rezultatai."
„... nenorėčiau juo būti, nes reikia nerealaus proto norint pakeisti tuščio į kiaurą pilstymą."
„... aplankyčiau J.Vaitkaus, O.Koršunovo, kt. teatrus, spektaklius, stebėčiau jaunų aktorių studijų darbą, pakalbėčiau su teatro režisieriais korifėjais, surengčiau diskusiją tema „Teatras mokykloje". Teatras ugdo laisvą, kalbantį, mąstantį, kūrybišką verslininką, vadybininką, inžinierių - būsimą sėkmės lydimą Lietuvos ir pasaulio žmogų."
