Klaipėdos valstybinis dramos teatras nusivylęs atsainiu Lietuvos kultūros tarybos (LKT) požiūriu į kultūros projektų finansavimą. Prabilta apie tai, kas jau seniai jaudina ir kitų miestų teatralus - didžioji dalis valstybės paramos lėšų nusėda sostinėje, o kitiems lieka tik trupiniai.
Nesulaukę jokio valstybės dėmesio ir paramos pajūryje organizuojamam tarptautiniam teatrų festivaliui „TheATRIUM“, klaipėdiečiai jau rengiasi LKT veiksmus vertinant ir finansuojant kultūros projektus apskųsti teismui.
Kodėl subrendo tokia situacija ir ko tikisi iš Lietuvos kultūros tarybos jos veikla pasipiktinusi uostamiesčio teatralų bendruomenė? Apie tai pasakoja Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.
Dėl valstybės investicijų teismuose dažniausiai laužo ietis viešųjų pirkimų konkursų rezultatais nepatenkintos verslo struktūros, o meno žmonės - santūresni. Kas uostamiesčio dramos teatrą paskatino žengti tokiu keliu?
Mus jaudina neaiški paramos kultūros projektams lėšų skirstymo tvarka. Kantrybės taurę perpildė pastarieji įvykiai. Organizuojame tarptautinį teatrų festivalį „TheATRIUM“ Klaipėdoje - tarėmės su pripažintais Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Britanijos teatrais, kurie sutiko atvykti. Lietuvos kultūros tarybos prašėme finansinės paramos, bet ji festivaliui neskyrė nė cento.
Valstybės lėšų skirstytojams pasirodė, kad kertinis mūsų teatro renginys, kuriam kruopščiai rengėmės kelerius metus, nevertas jokio dėmesio. Manau, kad toks sprendimas įžeidžiantis ir neteisingas - jau pranešėme LKT, jog ketiname teisme aiškintis, kodėl mūsų projektai stumiami į nuošalę, žlugdomos iniciatyvos. Kitokio kelio nematome.
Valstybės ištekliai nėra begaliniai - raikant investicijų pyragą, vienas gauna daugiau, kitas mažiau, o trečiam nieko nelieka. Kokiais motyvais vadovavosi Kultūros taryba, atgręžusi nugarą Klaipėdos dramos teatrui?
To nežinome - perskaitėme tik sąrašą, kuriame nurodomi remiami projektai, koeficientai. LKT veikla įslaptinta kaip masonų ložėje, kad niekas neįtakotų samdomų ekspertų sprendimų. Mes jų nepažįstame, todėl galime tik spėlioti, kodėl vieniems teatrams pasiseka, o kiti lieka prie suskeldėjusios geldos. Projektų vertintojai savo paslapčių skraistės neatskleidžia, todėl teatrų užkulisiuose sklando įvairiausios versijos, gandai.
Girdėjome, kad LKT suabejojo mūsų gebėjimais organizuoti tarptautinio lygio renginius - gal jiems atrodo, kad tik sostinės teatralai pajėgūs prisikviesti į svečius garsiausius režisierius bei trupes. Jeigu taip yra iš tikrųjų, kyla klausimas, kaip ne tik mums, bet kitiems teatrams tobulėti, siekti aukštumų?
Situacija, kai valstybės paramos kultūros projektams lėšos skirstomos neaiškiais kriterijais, LKT ekspertų išvados ir sprendimų motyvai neviešinami, sukuria palankų mikroklimatą kolegų apkalboms, pavydui, įsiplieskia aistros.
Žinoma, taip priešinama teatralų bendruomenė. Užpernai Kultūros tarybai pateikėme šešis projektus, tačiau dalinio finansavimo sulaukė tik Oskaro Kuršunovo pagal Gintaro Grajausko pjesę pastatytas spektaklis „Pašaliniams draudžiama“. Šiemet iš šešių mūsų projektų paremtas tik Eimunto Nekrošiaus spektaklis - dėl pjesės jis pats dar neapsisprendęs.
Tendencija akivaizdi - valstybės parama skiriama, jeigu spektaklius stato tokios žvaigždės kaip O.Koršunovas arba E.Nekrošius. Maros Kimelės pastatymui pagal Augusto Strindbergo pjesę „Tėvas“ iš LKT nieko negavome. Regis, šios legendinės latvių režisierės Vilniuje niekas nėra net ir girdėjęs. Valstybės parama nuplaukia į sostinės ir Kauno teatrus.
Negi Klaipėdai, paskelbtai Lietuvos kultūros sostine, iš Kultūros tarybos piniginės nenubyrėjo nė cento?
Visų projektų nežinome. LKT paramą gavo pajūryje vykstantis mėgėjiškų teatrų festivalis „Šermukšnis“. Klaipėdos jaunimo teatro vadovo Valentino Masalskio sumanytas teatrų festivalis irgi paremtas. Įsibėgėjusio, ne tik klaipėdiečių pamėgto šiuolaikinio meno festivalio „PLARTforma“ rengėjų paraiškos antri metai nepatenkinamos. LKT ekspertai turbūt niekada nesilankė šiame klaipėdietės Godos Giedraitytės organizuojamame festivalyje, neįsivaizduoja, kas ten vyksta.
Nepavydime kolegoms, kurių projektai paremti, tačiau visiškai neaišku, kodėl, pavyzdžiui, „Šermukšnis“ kotiruotas aukščiau nei Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“? Kokiais kriterijais, o gal ambicijomis ir asmeninėmis simpatijomis vadovaujasi paramos kultūrai skirstytojai? Su juristais tariamės dėl civilinio ieškinio Kultūros tarybai.
LKT veikloje pastebima dar viena yda - stengiamasi valstybės paramą kultūros projektams lygiavos principu daugmaž patrupinti visiems, kad būtų nekiltų aistrų, todėl solidesniems projektams pinigų nelieka. Dažniausiai finansuojami mažiau ambicingi, regioninės reikšmės renginiai, kad nebūtų rimtesnės konkurencijos Vilniui.
Kokios paramos iš Kultūros fondo prašėte festivaliui „TheATRIUM“ ir kokius teatrus kviečiate į svečius?
Tai pirmasis toks festivalis, svarbus visai Vakarų Lietuvai. Klaipėdoje atsivėrė puikios galimybės supažindinti žiūrovus su įvairių krypčių teatrine veikla pasitelkiant pažangiausias technologijas. Rekonstruoto dramos teatro scenoje dramaturgai ir režisieriai gali įgyvendinti inovatyvias idėjas bei sprendimus.
Festivalio programoje be spektaklių numatytos dokumentinių filmų peržiūros, teatralizuoti koncertai teatro erdvėse ir aikštėje prie Toravos Anikės paminklo. Prašyta 180 tūkst. eurų parama festivaliui nėra tokia jau didelė.
Liepojos dramos teatras rodys spektaklį „Stavangeris“ (režisierius Konstantinas Bogomolovas), kuriame vaidina Klaipėdos universiteto absolventai, aktorių Veltos ir Vytauto Anužių kurso studentai. Lenkijos „Nowy teatr“ pristatys Michalo Borczucho spektaklį pagal Tomaszo Spiewako dramaturgiją „Apokalipsė“, pelniusį pagrindinį prizą prestižiniame lenkų teatro festivalyje „Boska Komedia“.
Intriga dvelkia dar vieno „TheATRIUM“ svečio iš Lenkijos menininkų grupės „Sutari“ projektas „Arbūzas“ („Watermellon“) - trijų dainuojančių aktorių bei muzikuojančių atlikėjų kūryba, įkvėpta polifoninių lenkų liaudies dainų, atliekamų lietuviškų sutartinių pagrindu. Bus rodomi ryškiausi Nacionalinio dramos teatro, O.Koršunovo, E.Nekrošiaus pastatymai bei premjeros.
Kvietėme vieną įdomiausių šiuolaikinių Estijos teatrų „Teatr NO99“, pernai sužibėjusį tarptautiniame Avinjono festivalyje, žymiausio Rusijos ir Ukrainos režisieriaus Romano Viktiuko teatrą - jis žadėjo pristatyti socialines bei kultūrines temas gvildenantį spektaklį „Laikų pradžioje ir pabaigoje“.
Desertu turėjo tapti kultinės britų grupės „The Tiger Lillies“ spektaklis „Hamletas“. Vokalisto Martyno Jacques´o sukurtą grupę išgarsino makabrišką prieškario Berlyno magiją, pank ir kabareto muzikos garsus, akrobatikos triukus vienijantis stilius. Nemirtingąją Williamo Shakespeare´o dramą aktoriai pavertė įspūdingu muzikos ir vaizdų fejerverku.
Kadangi festivalis nesulaukė valstybės paramos, programą tikriausiai dar koreguosite. O gal jau nurimote, nuleidote aukštam skrydžiui išskleistus sparnus?
Todėl ir negavome paramos, kad LKT ekspertams mūsų užmojai - pernelyg ambicingi. Leista suprasti, kad nešokinėtume aukščiau bambos, pasitenkintume pusiau mėgėjiškais provincialiais renginiais ir nekonkuruotume su sostinės teatralais.
Nesitraukiame atgal - festivalis „TheATRIUM“, kaip ir sumanyta, uostamiestyje vyks birželio 1-20 dienomis. Teks verstis teatro biudžeto lėšomis, ieškoti naujų mecenatų. Dėl to, aišku, vienaip ar kitaip gali nukentėti šiųmetis mūsų repertuaras.
Dalinę 40 tūkst. eurų paramą festivaliui skyrė Klaipėdos savivaldybė, dar šiek tiek pinigų gausime iš Lenkijos instituto. Kelių spektaklių, dėl kurių jau buvome beveik sutarę, atsisakėme - žiūrovai nepamatys „The Tiger Lillies“ pastatymo, nes šios trupės kelių dienų gastrolių Lietuvoje kaina siektų apie 80 tūkst. eurų. Neatvyks ir R.Viktiuko teatras.
Kaip įsivaizduojate tolesnę Klaipėdos dramos teatro ateitį ir bendradarbiavimą su Lietuvos kultūros taryba?
Džiaugiuosi, kad nepasitvirtino niūrios skeptikų prognozės, jog publiką į rekonstruotą teatrą kurį laiką vilios ne repertuaras, o tviskančios patalpos, o paskui reikės ją reikės graibstyti už skvernų. Kol kas žiūrovų netrūksta.
Bilietai į Gyčio Padegimo režisuotą Arvydo Juozaičio istorinę dramą „Karalienė Luizė“, O.Koršunovo ir G.Grajausko spektaklį „Pašaliniams draudžiama“, M.Kimelės „Tėvą“, kitus anšlaginius pastatymus išpirkti trims mėnesiams į priekį. Tačiau valstybinių teatrų veiklai pajamų vien tiktai iš bilietų neužtenka.
Valstybės paramos lėšų skirstymo plonybių žinovai kužda, kad per tarpininkus arba lobistus už tam tikrą atlygį įmanoma įgyti LKT ekspertų pasitikėjimą. Bet mums nereikia jokių tarpininkų - norime aiškumo ir skaidrumo, o ne klaidžiojimo patamsiais. Lietuvoje kultūros eksportas nebūtinai turi sklisti tik iš sostinės, teatrai patys jį gali reguliuoti.
„TheATRIUM“ - mūsų pastanga įrodyti žiūrovams ir oponentams, kad benamystės krizę išgyvenęs Klaipėdos dramos teatras yra gyvybingas, pajėgūs įgyvendinti aukščiausio lygio tarptautinius kultūros projektus. Ne sau viską darome, o žiūrovams.
Kaip tokius ketinimus vertina teatrui neabejinga pajūryje gimusi ir augusi naujoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson? Juk ji yra buvusi Klaipėdos pilies teatro vadovo ir režisieriaus Alvydo Vizgirdos trupės aktorė...
Ji neseniai viešėjo Klaipėdoje - stebėjo Lietuvos kultūros sostinės renginių atidarymo iškilmes. Ministrei atskleidėme įsisenėjusias bėdas: įvairiems kultūros projektams skirstomi valstybės pinigai dažnai nepasiekia regionų, pagal viešųjų pirkimų taisykles viską reguliuoja kažkokie anoniminiai ekspertai. Nežinia, kokia yra jų patirtis ir kompetencija.
L.Ruokytei-Jonsson valstybinių teatrų veiklos finansavimo problemos yra žinomos. Ministrė mus dėmesingai išklausė, sutiko, kad šiuo metu galiojanti masoninė paramos lėšų skirstymo per LKT sistema yra tobulintina. Tikimės efektyvių permainų.
