Mindaugas Klusas
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) prasidėjo dviejų savaičių stojamųjų egzaminų maratonas. Būsimųjų menininkų kalvė su nerimu laukia, kokių pokštų iškrės metus adyta ir peradyta naujoji egzaminavimo tvarka.
Penktadienį abiturientai laikė bendrąjį vaidybos egzaminą. Dėl naujos egzaminavimo tvarkos, kuri galioja jau antrus metus, į pirmąjį vertinimo turą Vilniuje atvyko ne tik LMTA, bet ir Klaipėdos bei Šiaulių universitetuose studijuoti ketinantys jaunuoliai. Pernai galutinį stojančiojo įvertinimą 50 proc. lėmė valstybinių lietuvių bei užsienio kalbos egzaminų pažymiai, o kita tiek - artistiniai gebėjimai. Tai ypač atsiliepė meno specialybes studijuoti ketinantiems abiturientams. "Buvo kuriozų. Jaunuoliai su geresniais mokyklos rezultatais, bet neįveikę konkurso, aplenkė talentingesnius, turinčius geresnį profesinį pasirengimą", - kalbinamas LŽ, prisiminė LMTA Teatro ir kino fakulteto dekanas Algis Mažeika. Šiemet po metus trukusių specialiosios komisijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) konsultacijų nuspręsta profesijos egzaminui suteikti viršenybę: meninis stojančiojo pasirengimas dabar lemia 70 proc. bendrojo balo. "Per metus atsižvelgta į aukštųjų mokyklų pageidavimus. Egzaminavimo tvarka juda gerėjimo link", - nedrąsiai teigė LMTA Teatro ir kino fakulteto Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas Aidas Giniotis, tačiau išliko skeptiškas dėl naujųjų permainų. Mat keitėsi ne tik vertinimo, bet ir egzaminavimo tvarka. Ir kitokios bėdos ėmė kilti į paviršių.
Nesveika, nenormali konkurencija
Anksčiau egzaminai vykdavo kiekvienoje aukštojoje mokykloje atskirai, egzaminų komisija būdavo sudaroma tik tam tikrai joje vykdomai programai. Nuo praėjusių metų sudaroma jungtinė egzaminų komisija, susidedanti iš nepriklausomų ekspertų ir aukštųjų mokyklų atstovų, stebėtojų. Ji egzaminuoja visus, kurie stoja į kelias Lietuvos aukštąsias mokyklas. LMTA šiemet siūlo studijuoti teatro ir kino vaidybos, teatro režisūros kursuose, Klaipėdoje rengiami režisūros specialistai, Šiauliuose - estrados menininkai. Tokią tvarką kritikavo ir A.Mažeika, ir A.Giniotis. "Ji nelogiška. Mes priversti konkuruoti su skirtingomis specialybėmis. Sutikite, juk estrados meno profesija negali konkuruoti su LMTA kursais, kuriems vadovauja garsiausi režisieriai? Nesveika, nenormali konkurencija", - piktinosi A.Mažeika. Jo manymu, visiškai neatsižvelgiama į ypatingą, prioritetinį LMTA statusą. Daug geriau buvo, kai aukštosioms mokykloms buvo skiriama vietų kvota. Pernai komisija su stojančiaisiais susitiko per paskutinį egzaminų turą. Ji negalėjo pamatyti, kiek talentingų jaunuolių nepateko po pirmųjų turų. Šiemet tvarka keičiasi: komisija galės išvysti visumą. Antras egzaminavimo turas vyks atskirose aukštosiose mokyklose, jungtinė komisija lankysis kiekvienoje jų.
Objektyvumas netinka menui
Pasak A.Giniočio, permainų priežastis - skaidrumo ir objektyvumo siekis, kurio reikalauja ŠMM. Švietimo vadybininkų kabinetuose nuogąstaujama, kad egzaminuotojai jaunuolius gali vertinti subjektyviai. Tokia ministerijos baimė LMTA vadovų veiduose įbrėžė šypseną. "Juokinga, nes su stojančiaisiais nekart susitinkame per konsultacijas, kurios prasideda pusmetį prieš egzaminus. Jau tada galima pamatyti moksleivių sugebėjimus. Jei abejojama skaidrumu, galima į egzaminų komisiją įtraukti kitos aukštosios mokyklos atstovų, deleguoti stebėtoją iš ŠMM", - sakė A.Giniotis. Deja, ministerija per metus šių žodžių taip ir neišgirdo. Per pirmąjį egzaminų turą stojantiesiems taikomi bendri kriterijai: muzikalumas, ritmiškumas, sceninė raiška. Per antrąjį paisoma specifinių: viena privalu sugebėti estrados menininkui, kita - dramos aktoriui. "Tai logiška, bet kam išvis reikalingas tas pirmasis turas? Esą skaidrumui, ŠMM siekia objektyvumo. Tačiau tas objektyvumas netinka meno sferai. Ir štai kodėl: kurso vadovas labai atsakingai renka savo auklėtinių grupę, nes žino, jog turės formuoti ją kaip būsimą teatro trupę. Tarkim, jei merginos surinks geriausius balus, negi turėsiu formuoti kursą tik iš jų? Tad lemia ne tik pažymiai, atsiranda subjektyvumo veiksnys. Nereikia jo vengti, apsimetinėti, kad rinkdamas kursą būnu objektyvus", - sakė katedros vedėjas.
Lemiami likimai
Pasak A.Giniočio, skirtingoms disciplinoms naujoji egzaminavimo sistema netinkama savaip. LMTA studijų prorektorius Povilas Gylys LŽ teigė, kad ji nuskriaudžia jaunuosius muzikus, kurie savo specialybei rengėsi dvylika metų, žinodami iš anksto, kad vienintelis jų kelias - studijos LMTA. "Muziką renkasi vis mažiau jaunuolių, nes tai reikalauja didelio ir kantraus darbo, - sakė P.Gylys. - Labai nerimaujame, kas ateis studijuoti, kaip ateis. Juk tai rimta, čia lemiami jaunų žmonių likimai." Likus kelioms dienoms iki stojamųjų, į vaidybos specialybę buvo pateikta per 160 prašymų, o į fortepijono - tik 12. Visi stojantieji - būsimieji aktoriai, šokėjai, muzikai - pretenduoja į 201 valstybės finansuojamą vietą. "Prašėme, kad pavienius atlikėjus, būsimuosius smuikininkus, kompozitorius, pūtikus, teoretikus, choro dirigentus, dainininkus ir t.t. galėtume rinkti kaip atskirą grupę. Kad jie dėl studento krepšelių nekonkuruotų su aktoriais ar šokėjais. Kokį bendrą vertinimo matą taikyti šokėjo ir smuikininko pasirodymui? - klausė P.Gylys. - O pagal naują tvarką privalome jį atrasti." Deja, ŠMM įtikinti nepavyko. Toks priėmimo būdas, pasak LMTA prorektoriaus, tinka ten, kur stoja daug žmonių. O muzikams, jo manymu, reikėtų taikyti vietų kvotą. Tam pritaria ir kitų universitetų rektoriai. "Muzikos studijuoti ateina vienetai. Jų priėmimui naujoji sistema visiškai netinka. Tarkim, iš dešimties pretendentų į finansuojamas vietas galime priimti tik trečdalį, nors visi jaunuoliai yra baigę muzikos mokyklas, puikiai parengti", - neslėpė liūdesio prorektorius. Paradoksalu - daugybę metų už jaunuolių mokslą mokėjo valstybė, tačiau per egzaminą dalis jų tampa netinkami, reitingų lentelėje "paskęsta" tarp pasirinkusiųjų kitas programas. Kas lieka atrankos neįveikusiems muzikams? Rinktis studijas užsienyje. "Ten tokios priėmimo sistemos nėra, Europoje nesurasite. Toks atradimas padarytas tik pas mus", - ironizavo P.Gylys.
