Kultūros straipsniuose dažnai teigiama, kad Lietuvoje sparčiai vystosi šiuolaikinis cirkas. Išties, aktyvumą šioje srityje rodo įvairūs ženklai. Pavyzdžiui, Lietuvos kultūros taryba gauna daugiau projektų (daugiausia šiuolaikinio cirko) ir cirko srities stipendijų (taip pat daugiausia šiuolaikinio cirko veiklos) paraiškų. Be to, šiuolaikinis cirkas vis labiau matomas: pasirodo straipsnių populiariuose dienraščiuose, rašomi pranešimai spaudai apie artėjančius renginius, kultūros operatoriai duoda interviu ne tik dėl renginio reklamos, meno kritikai rašo apie šiuolaikinį cirką, o prie srities populiarinimo prisideda ir patys menininkai, jų rezidencijos[1] bei įsitraukimas į tarptautinius tinklus.
Šiuolaikinio cirko plėtra svarbi Lietuvos cirkui, kuris turi gilias tradicijas, tačiau yra mažai tyrinėtas, todėl iš tyrimų Lietuvos cirko lauką galima suprasti tik fragmentiškai. 2013 metais iš vieno finansuoto cirko projekto daromos apibendrinančios cirko lauke dirbančių menininkų socialinės ir kultūrinės padėties išvados[2]. Taip pat yra tokių tyrimų pavyzdžių, kai cirko sritis turėtų būti įtraukta, tačiau ji neminima[3].
2021 metų tyrime[4], kai buvo aiškinamasi apie gyventojų dalyvavimą kultūroje ir pasitenkinimą ja, cirkas nebuvo praleistas. Čia jis analizuojamas per mėgėjišką dalyvavimą ir cirko meno kūrinių vartojimą. Nors šis tyrimas ir mini cirką, tačiau gilesnio supratimo apie lauką nesuteikia.
Tyrimuose apie edukaciją taip pat minimas cirkas. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programa numato, kad mokinys kartą per metus turi dalyvauti bent dviejų skirtingų tipų meninėse-kultūrinėse veiklose[5]. 2021 metų tyrime „Kultūrinės edukacijos veiklų poveikio vertinimas“ teigiama, kad 2019 metais kultūros pase buvo siūloma 14 cirko srities programų, tačiau jų nepasirinko nė viena iš visų 96 proc. kultūros pasu besinaudojančių mokyklų. Paradoksalu, bet „jei nebūtų kultūros paso bei LKT projektų, mokiniai visai neturėtų galimybės dalyvauti architektūros, cirko ir literatūros veiklose“[6]. Tyrimas parodo liūdną tendenciją ir apie patį lauką pateikia daugiau klausimų nei atsakymų.
Laimė, atsiranda vis daugiau mokslinių darbų, skirtų būtent cirko sričiai: 2015 metais Evita Ieva Fedaravičiūtė apgynė kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro darbą „Cirko, kaip specifinio žanro, projektų vadyba. Kūrybinės dirbtuvės“, o 2020 metais Monika Citvaraitė-Lansbergienė apgynė menotyros magistro darbą „Šiuolaikinis cirkas: žanro samprata ir plėtra Lietuvoje“. 2020 metais pasirodė sociologinis Renidos Baltrušaitytės straipsnis „Cirko artisto kūnas cirko istorijoje“. 2021 metais Lietuvos kultūros tarybos paramos sulaukė VšĮ „Baltijos cirkas“ Lietuvos cirko almanacho pirmoji dalis, atsirado didesnio finansavimo reikalaujančių tyrimų, iš kurių apie cirką Lietuvoje galime sužinoti daugiau.
Didelės apimties tyrimas „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ (2021) apibūdina cirko sritį ir joje dirbančius menininkus, pateikia išvadas apie Lietuvos cirko lauką. Nors tyrimas kritikuojamas dėl labai plataus menininko apibrėžimo[7] ir menininkams analizuoti pasirinktų duomenų šaltinių[8], vis dėlto šis tyrimas cirko laukui yra labai reikšmingas, nes apie šios srities kūrėjus pasako kur kas daugiau, nei buvo pasakyta iki šiol.
Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje yra 21 (12 vyrų ir 9 moterys) cirko srityje dirbantis menininkas (tai sudaro 0,3 proc. visų 6976 šalies menininkų). Jų amžius - nuo 25-erių iki 44-erių metų, jie dažniausiai dirba Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse ir užsienyje. Trys iš jų turi meno kūrėjo statusą, 19 iš jų yra gavę cirko srities veiklos stipendiją. Šie menininkai yra tarp mažiausias vidutines pajamas gaunančių ir darbo sąlygas prasčiausiai vertinančių scenos menų kūrėjų, tačiau cirko srityje dirbantieji, kaip ir šokio kūrėjai, „išsiskiria geresniu nei kitų sričių vertinimu profesinio tobulėjimo dalyje“[9].
Taip pat tyrime apžvelgiama cirko sričiai taikoma kultūros politika. Cirkas Lietuvos kultūros tarybos daugiau finansuojamas per srities nei per kultūros programų projektus[10], o cirko artistai prioritetą tiekia daugiausia edukacinėms stipendijoms: „sritys, kuriose daugiausia kūrėjų paraiškas teikia tik į edukacinių stipendijų konkursus, yra bibliotekų sritis (96 proc.), cirkas (70 proc.) ir muziejai (84 proc.)“ [11]. Mažiausiai stipendijų finansuojama taip pat šioms sritims. Manytina, kad tokią situaciją galima sieti su srityje kuriančių menininkų skaičiumi.
Tyrimas „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ yra labai reikšmingas, tačiau keli teiginiai verčia suabejoti tiksliu cirko srities reprezentavimu. Nors tyrime rašoma apie cirką, šiuolaikinis cirkas neišskiriamas, be to, atsižvelgiant į galimybę cirko artistui gauti meno kūrėjo statusą tik nuo 2019 metų, teigiama, kad cirko sritis Lietuvoje yra nauja[12]. Tačiau menotyrininkė M. Citvaraitė-Lansbergienė (2020), apžvelgdama cirko tradiciją Lietuvoje, teigia, kad „tradicinis cirkas turi ilgametes tradicijas ne tik Vakarų šalyse, bet ir Lietuvoje“[13], kad jau XIX a. Lietuvoje veikė stacionarūs cirkai, kuriuose buvo galima išvysti ir lietuvių cirko artistų. Taip pat minima, jog iki nepriklausomybės atkūrimo cirkas turėjo ir pakilimų, ir nuosmukių, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo įsteigtas pirmasis profesionalus ir nepriklausomas lietuviškas cirkas („Baltijos cirkas“), kuris nuo 2007 metų yra Europos cirko asociacijos narys. Taip pat minėtina, kad, be liaudies cirkų, buvo ir cirko menu užsiimančių lietuvių kituose miestuose ar svetur.
Šis Lietuvos kultūros tarybos iniciatyva atliktas tyrimas kelia abejonių ir dėl pateikiamo cirko artistų skaičiaus. Galima manyti, kad cirko artistų Lietuvoje yra daugiau nei 21. Tai patvirtina žemiau nurodyti faktai.
- 2021 kovą pasirodžiusiame M. Citvaraitės-Lansbergienės straipsnyje „Belaukiant šiuolaikinio cirko“ nurodomi 9 šiuolaikinio cirko artistai lietuviai. Lietuvos kultūros institutas[14] suskaičiuoja 7 šiuolaikinio cirko artistus.
- „Cirko meno asociacijoje“ 2017, 2018 ir 2019 metais buvo po 6 narius.
- Lietuvos kultūros tarybai paraiškas gali teikti ir užsienio piliečiai, veiklą vykdantys Lietuvoje. Žinoma, kad bent 2 užsienio piliečiai, prisidedantys prie Lietuvos cirko, gavo stipendijas.
- Asociacijoje „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ yra 18 klounų[15].
- Anot Lietuvos kultūros instituto[16], Lietuvoje iš viso yra net 17 organizacijų, susijusių su cirku, tačiau neaišku, kiek jose galima rasti cirko menininkų.
Gali būti, kad, atsižvelgus į cirko bendruomenių skirtumus, cirko laukas tyrime būtų aprašytas objektyviau. 2020 metais Elonos Bajorinienės ir Audronio Imbraso sudarytoje cirko srities ekspertinio vertinimo santraukoje[17] minima, kad šiuolaikinio cirko institucijos atsirado per pastaruosius du tris dešimtmečius, tad tai naujas, nenusistovėjęs, dinamiškai vykstantis vystymosi procesas, tačiau „tradicinio cirko procesai paprastai vyksta gana uždaroje šios srities bendruomenėje“[18]. Šioje santraukoje išskiriamos dvi cirko bendruomenės:
Lietuvoje cirko sektorius yra dinamiškų pokyčių, formavimosi fazėje. Šalyje yra ir tradicinio, ir naujojo cirko bendruomenės. Pirmoji, dažniausiai rengianti tradicinius keliaujančio cirko pasirodymus, orientuojasi ir į mėgėjų ar edukacines neformalaus švietimo veiklas. Antroji identifikuoja save su tarpsritiniu šiuolaikinių scenos menų lauku ir jo ieškojimais.[19]
Tikėtina, kad dėl bendruomenės uždarumo, norint suprasti šį lauką, reikėtų papildomų tyrimo metodų.
Apie Lietuvos cirką taip pat galime sužinoti ir iš užsienio tyrimų - 2003[20] ir 2020[21] metais buvo pristatyta Europos parlamento komiteto užsakyta studija „The situation of the circus in the EU Member States“ (liet. „Cirko situacija ES šalyse narėse“). 2003 metų studijoje Lietuvos nėra, tačiau 2020 metais Lietuvos cirkas jau yra minimas.
Šiame tyrime išvados daromos apibendrinant visas ES šalis nares, tad informacijos apie Lietuvos cirką yra labai mažai. Tačiau jame nurodoma, kad, Lietuvos cirko asociacijos 2019 metų duomenimis, Lietuvoje yra 5 cirko kompanijos ir - Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2019 balandis) - 12 profesionalių cirko artistų. Taip pat įvardijamos Lietuvos cirko organizacijos, priklausančios Europos šiuolaikinio cirko ir gatvės menų tinklui „Circostrada“, pasaulinei cirko organizacijai, užsiimančiai cirko meno populiarinimu ir išsaugojimu „The Fédération Mondiale du Cirque“, bei jai priklausančiai Europos cirko asociacijai.
Atrodytų, kad objektyvių žinių apie Lietuvos cirko lauką ir jo statistiką turėtume gauti iš tyrimų, tačiau jų yra itin mažai, jie cirką tik pamini arba, neatsižvelgdami į cirko bendruomenių specifiškumą, dalies jo spartų pokytį, daro eklektiškas išvadas, kurias sudėjus kartu nepavyktų pamatyti tikrojo Lietuvos cirko lauko ir jame vykstančių procesų. Pastaruoju metu daugėja valstybinių kultūros institucijų bandymų analizuoti cirko meną, taip pat atsiranda ir mokslo tyrėjų, kalbančių apie cirką, tačiau galiausiai belieka kliautis šiame lauke dirbančiais ekspertais ir jų įžvalgomis.
---
Šis tekstas priklauso publikacijų ciklui, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba, suteikusi autorei individualią stipendiją.
[1] „Meno rezidencijų poveikio vertinimas“, tyrimą atliko MB „Homo eminens“ (Xwhy / Supratimo agentūra), 2020, p. 25. („Skatinama tinklaveika tarp užsienio ir Lietuvos scenos menų profesionalų; didėja tiek [organizacijos pavadinimas], tiek Vilniaus ir Lietuvos žinomumas tarp užsienio menininkų bendruomenės; vykdomi menininkų mainai su kitomis organizacijomis; prisidedama prie mažiau žinomų žanrų plėtros, kaip, pavyzdžiui, šiuolaikinis cirkas.“)
[2] „Jaunųjų menininkų socialinė ir kūrybinė padėtis Lietuvoje“, tyrimą atliko Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2013.
[3] Cirko sritis neminima tyrimuose: „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ (2014), „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ (2017) ir „Menas žmogaus gerovei“ (2012).
[4] „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis 2020“, tyrimą atliko UAB „KOG institutas“, UAB „Norstat LT“, 2021.
[5] Veiklos: apsilankyti kultūros įstaigoje, pamatyti pasirodymą, aplankyti kultūros paveldo objektą ar susitikti su dizaineriu ar menininku.
[6] „Kultūrinės edukacijos veiklų poveikio vertinimas“, tyrimą atliko asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ (Arminas Varanauskas, Gintarė Zinkevičiūtė), Monika Petraitė, Unė Kaunaitė (ekspertinės konsultacijos), 2021, p. 49.
[7] „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“, tyrimą atliko Nacionalinė kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacija (Rusnė Kregždaitė); Ateities visuomenės institutas (Erika Godlevska), 2021, p. 9.
[8] Ten pat.
[9] „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“, tyrimą atliko Nacionalinė kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacija (Rusnė Kregždaitė); Ateities visuomenės institutas (Erika Godlevska), 2021, p. 205.
[10] Ten pat, p. 93. („2014-2019 m. laikotarpiu mažiausiai lėšų skirta šių sričių kūrėjams: cirkui 1 proc. (0,067 mln. Eur), architektūrai 1,6 proc. (0,12 mln. Eur), muziejams 2 proc. (0,14 mln. Eur).“)
[11] Ten pat, p. 100.
[12] Ten pat, p. 150.
[13] Monika Citvaraitė-Lansbergienė, Šiuolaikinis cirkas: žanro samprata ir plėtra Lietuvoje, magistro darbas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2020, p. 34.
[14] Lietuvos kultūros gidas. Teatras. Šiuolaikinis cirkas. Cirko artistai. https://lithuanianculture.lt/kategorija/lietuvos-kulturos-gidas/cirko-artistai/ [žiūrėta 2021-08-02]
[15] https://www.raudonosnosys.lt/musu-klounai/klounu-komanda/ [žiūrėta 2021-08-02]
[16] Lietuvos kultūros gidas. Teatras. Šiuolaikinis cirkas. Organizacijos. https://lithuanianculture.lt/lietuvoskulturosgidas/lietuvos-teatras/siuolaikinis-cirkas/organizacijos-siuolaikinis-cirkas/ [žiūrėta 2021-08-02]
[17] „Stebėsenos, analizės ir modeliavimo sistemos kokybinių rodiklių nustatymas. Cirko sritis“, ekspertinio vertinimo santrauka, parengė Elona Bajorinienė, Audronis Imbrasas, 2021, p. 6.
[18] Ten pat.
[19] Ten pat, p. 7.
[20] Tyrimo nuoroda: https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2003/326724/DG-4-CULT_ET(2003)326724_EN.pdf [žiūrėta 2021-08-02]
[21] Tyrimo nuoroda: https://ente.education/storage/app/media/documents/2020-01-Study-situation-of-circus-in-the-EU.pdf [žiūrėta 2021-08-02]
