Iškilusis teatras – žemiau bambos

Rūta Oginskaitė 2010-10-14 lrytas.lt, 2010 10 14
Teatro kritikė Rūta Oginskaitė. Menų faktūros archyvo nuotrauka

aA

Artėja konkursas eiti Nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas. Teatro profesionalams - svarbiausias šio sezono įvykis.

Ar po šio konkurso bus pakeistas A.Večerskis, kuris vadovauja teatrui jau penkeri metai? Atrodytų, nieko bloga šis vadovas nepadarė. Teatras pilnas publikos. Viskas švaru. Apie jokius kriminalinius nusikaltimus negirdėti.

Tačiau Nacionalinis dramos teatras yra bankrutavęs kūrybine prasme. A.Večerskis, dar nebūdamas teatro vadovas, į šią sceną atvedė vulgarias komedijas, kurių pati pirmoji - „Bamba" - įkvėpė šiuo vardu pavadinti ironiškus apdovanojimus blogiausiems sezono spektakliams.

A.Večerskio vadovavimo metais teatras tokias „bambas" savo repertuare ėmė dauginti. Pagrindinės problemos, kurias ėmė spręsti spektakliai nacionalinėje scenoje, - tos, kurios žemiau bambos.

Mąstyti šiame teatre, regis, nebereikia. Atsipalaiduokite. Publika į teatrą renkasi linksmai praleisti laiko. Tarsi į nešvankių anekdotų vakarėlį. Ir tokį teatrą valstybė išlaiko iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Iškilių režisierių premjeros šiame teatre nenumatomos. Scena retkarčiais išnuomojama „Meno fortui" arba seniems Mažojo teatro spektakliams.

Tačiau kaip iškilusis teatras priima E.Nekrošiaus, R.Tumino kūrybą? Pabandykite ateiti nusipirkti bilieto, tarkime, į E.Nekrošiaus „Faustą", jei jų ten dar bus. Jums nepaaiškins, jog bilietus parduoda kita organizacija, - jums pasakys, kad jokio „Fausto" čia iš viso nėra.

Tai gal ir Nacionalinio dramos teatro nebėra, kaip ir tradicinio laivelio, plaukusio ant šio teatro uždangos 70 metų - nuo pat pirmojo spektaklio „Viltis"? Gal šis teatras virto Nacionaline varjetė?

Todėl ir įdomu, kaip baigsis viešas konkursas eiti teatro vadovo pareigas. Ar jo rezultatai suteiks galimybę pakilti aukščiau „bambos"?

LRYTAS.LT

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.