Mindaugas Klusas
„"Lietuvos žiniose" (gegužės 27 ir 31 d.) užsimezgusią diskusiją tarp Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kino ir teatro fakulteto vadovybės, studentų ir Vilniaus teatro „Lėlė" vadovų tęsė sostinės Menų spaustuvėje vykęs forumas. Daugiabalsė auditorija vėl kryžiavo špagas dėl aukštosios mokyklos studijų kokybės.
Ginčas dėl specialistų rengimo LMTA prasidėjo tuomet, kai lėlių teatro aktorių specializacijos ketvirtakursiai LŽ išsakė nepasitenkinimą dėl savo vadovo, aktoriaus ir režisieriaus Algirdo Latėno. Studentų tvirtinimu, po poros metų normalaus bendravimo vėliau jie pristigę dėstytojo dėmesio. Liūdnokai reikalai klostėsi ir renginių vedėjų specializacijos studentams, vadinamiesiems estradininkams. Juos suburti siūlė šviesaus atminimo Vytautas Kernagis, o po jo mirties vadovauti kursui ryžosi aktorius Vladas Bagdonas. Tačiau, pasak studentų, vadovas daugiau laiko praleisdavo išvykose, nei su jais.
Ieškokite patys
Susitikimą Menų spaustuvėje inicijavo šiemet LMTA Teatro režisūros magistrantūros studijas baigę debiutų festivalio „Tylos!" rengėjai. Jauniesiems režisieriams magėjo sužinoti, kokios pajėgos stoja į jų vietą ir kieno pečius užguls studijų bėdos, su kuriomis grumtasi ištisus šešerius metus. Pirmiausia studentai skundėsi dėl erdvių repeticijoms ir pastatymams stokos. Į vienas sales teko veržtis apgaule, į kitas - sliuogti virve, brautis pro užvertus langus. Pasak LMTA auklėtinių, fakulteto vadovybei prastai sekėsi tartis ir su miesto scenų savininkais. „Mums net sakydavo, kad nukirps elektros laidus, mat dieną mokomajame akademijos teatre žibiname šviesą", - absurdiškas istorijas minėjo LMTA absolventė, režisierė Gabrielė Tuminaitė. Svajoję studijuoti pas žymius pedagogus, režisierius, studentai su jais susitikdavo kur kas rečiau, nei tikėjosi. Dėstytojai, kursų vadovai nesilankydavo paskaitose, studentus palikdavo savarankiškai rengtis peržiūroms ir egzaminams. Taip pat jiems trūko svarbiausios informacijos apie studijas, repeticijų sales, galimybes klausytis paskaitų kitose aukštosiose mokyklose. O dekanate atšaudavo: „Ieškokitės patys." Administravimo spragas kritikavo ir „Lėlės" teatro vadovas Juozas Marcinkevičius. „Kai prieš porą metų ėmiau lankytis akademijoje, norėdamas išsiaiškinti dėl lėlininkų, nesuradau į ką kreiptis", - tvirtino jis.
Trumpa studentų atmintis
LMTA Kino ir teatro fakulteto Vaidybos ir režisūros katedros vedėją Aidą Giniotį stebino sutrumpėjusi studentų atmintis. „Kiekviename kurse pasitaikydavo bėdų, tačiau kalbėdavomės ir pavykdavo jas įveikti. Už kurso veiklą, programų derinimą, bendravimą su akademijos vadovybe atsako jo vadovas. Jei jis jūsų negirdi, ateikite, kreipkitės į mane", - siūlė A.Giniotis. Tačiau režisierius Vilius Malinauskas teigė, kad dėl įvairiausių problemų jie ne kartą kreipėsi į fakulteto vadovybę. „Mūsų semestrai prasidėdavo nuo įvairiausių raštų rašymo dekanatui, kurie, beje, vėliau nežinia kokiu būdu kažkur dingdavo. Toks abejingumas tiesiog siutindavo", - teigė jis. Pasak A.Giniočio, Kino ir teatro fakultetas akademijoje yra pats gausiausias, o dekanui talkina tik du žmonės. Jie yra perkrauti darbu, tad kai nuo rudens dekanate pradės dirbti trečias už studijas atsakingas žmogus galbūt reikalai bus tvarkomi geriau.
Garsina Lietuvos vardą
Nuo neatmenamų laikų nesprendžiami LMTA mokomojo teatro reikalai. A.Giniotis sutiko, kad tokia problema egzistuoja: „Akademija yra parengusi projektą Sluškų rūmuose įrengti mokomąjį teatrą. Bet projekto lėšas surijo Valdovų rūmai. LMTA vadovybė laikosi nuostatos investuoti tik į atnaujintus pastatus." LMTA Kino ir teatro fakulteto dekanas Algis Mažeika pridūrė, kad jo vadovaujamo skyriaus finansinė padėtis - apgailėtina. „Šiemet gauname tik 47 proc. tos paramos, kuri mus pasiekdavo ankstesniais metais. O per reformą įgijome viešosios įmonės statusą, todėl ateityje iš savo kišenės turėsime mokėti už šildymą ir apšvietimą", - guodėsi A.Mažeika.
Kai tiek problemų, ar ne per daug į fakultetą priimama auklėtinių? Tarkime, šiemet bakalauro studijas baigia per trisdešimt aktorių. „Nesutinku. Nežvelkime į akademiją kaip į valstybinius teatrus aptarnaujančią aktorių kalvę. Kitaip neatsirastų nepriklausomų scenos meno judėjimų, trupių. Nevalstybiniai teatrai skatina konkurenciją ir gerokai garsiau skelbia Lietuvos vardą pasaulyje", - įsitikinęs A.Giniotis.
Studijuoti skatina asmenybės
Į diskusiją įsitraukė ir vadinamieji estradininkai. Kai trečiame kurse jiems prasidėjo specializacijos paskaitos, jos buvo patikėtos V.Bagdonui. Tačiau užsiėmimai nevyko, o likus mėnesiui iki egzamino paaiškėjo, kad kurso vadovas nespės į jį grįžti. „Egzaminą laikėme iš to, ko nesimokėme. Vadovas kažkokiu būdu sugebėjo mus įvertinti ir net diferencijuoti pažymius", - neįtikimą istoriją pasakojo būsimasis renginių vedėjas Dominykas. Festivalio „Tylos!" viešųjų ryšių koordinatorius Andrius Jevsejevas klausė, ar ne katedros pareiga stebėti, kaip dėstytojai atlieka savo pareigą? Ir užčiuopė esminę bėdą: abiturientai viliojami garsiomis režisierių, kurso vadovų pavardėmis, tačiau per studijas studentai su jais susitinka retokai. „Jie juk stoja ne į vaidybą, bet studijuoti pas asmenybę", - tvirtino A.Jevsejevas. A.Giniotis nesutiko: „Pastarąjį mokymosi pusmetį vyksta abiturientų konsultacijos. Jie iš anksto sužino, kas ir kaip jiems dėstys."
Į forumą užsukęs režisierius Agnius Jankevičius teigė, kad viena galimybių spręsti šią problemą - maištas prieš kurso vadovą. Tačiau kas tokiu atveju nutinka, parodė 1997 metų muzikinio profilio magistrantų „sukilimas" prieš savo kurso vadovą Joną Vaitkų. Jį galiausiai pakeitė kitas dėstytojas, tačiau nė vienas maištininkas esą vėliau nebuvo kviečiamas vaidinti minėto režisieriaus spektakliuose.
A.Mažeikos teigimu, scenos meistrai, dirbdami nors tik aštuonias valandas per mėnesį, auklėtiniams suteikia daugiau naudos, nei paprasti dėstytojai per parą. Po šių žodžių J.Marcinkevičius nesuturėjo kandžios replikos: „Labai patogi nuostata dėstytojams. Gal tokį darbą vertėtų vadinti ne dėstymu, o konsultacija ar „vorkšopu"? Forumo dalyviai sutarė, kad akademija privalo surasti deramą pamainą išvykstantiems dėstytojams.
Aktorius Vidas Bareikis klausė, ar tikslinga kaltinti akademiją, kad studentas esą įstojo pas „netalentingą" režisierių? „Ar dėl to Eimunto Nekrošiaus studentai pasirengs geriau už mane? Ir kodėl apskritai A.Giniotis nesudaro man patogios programos?" - ironizavo teatro „Utopia" aktorius. G.Tuminaitė čia pripažino, kad ir studentams stinga sąmoningumo: „Matome ir iš to, kiek nedaug jų susirinko į šį renginį." Kita vertus, susirinkusieji suvokė, kad dauguma problemų lemtos iš aukščiau - neteisingos švietimo vadybos, valstybės finansų skurdumo. Tad vilties paliko katedros vedėjo A.Giniočio žodžiai: „Reikia kalbėtis."
