Galios santykiai (ir scenos menai) – penkiose tinklalaidėse

2022-06-20 menufaktura.lt

Asociatyvi iliustracija. Akimirka iš šokio vyksmo „Hands up“, autorė Agnietė Lisičkinaitė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) drauge su „Menų faktūra“ pristato tinklalaidžių seriją apie galios santykius scenos menų kontekste. Tai - penki pokalbiai su įvairių sričių profesionalais ir profesionalėmis, kuriuose aptariamos, aiškinamos, kartais dekonstruojamos galios santykių struktūros.

Ši tinklalaidė - bene pirmoji iniciatyva Lietuvoje įžodinti galios disbalanso problemą scenos menų lauke. Bet kurioje srityje veikiantys menininkai (deja, ne tik jie) mūsų šalyje vis dar sunkiai artikuliuoja patirtis, kuriose piktybiškai peržengiamos jų kūnų, vertybių ir kitos ribos. Dirbant ar mokantis aplinkoje, kurioje pratinama paklusti (labiau pripažintam menininkui, finansavimo šaltiniui, įstaigos vadovui etc.), sunku suprasti, kada asmeninės ribos nustumiamos neadekvačiai toli, ko galima reikalauti be baimės būti išmestam(-ai) iš institucijos ar veiklos lauko, ir kodėl iš karto neapsigynusi auka nėra pati kalta. Ši tinklalaidžių serija - viena priemonių pradėti kalbėti apie tai, kaip veikia galios struktūros, kas už jų slypi, kuo naudojamasi joms palaikyti.

Projekto iniciatorius - šokėjas, choreografas, LMTA Šokio ir judesio katedros vedėjas Andrius Katinas, įkvėptas daugybės patirčių ir šaltinių, tarp kurių - belgų menininkės ir meno istorikės Ilse Ghekiere tekstas „Kaip dirbame kartu (su konfliktu)“ (How Do We Work Together (With Conflict)). Tai - išvados, padarytos iš keturias dienas trukusio paskaitų ir susitikimų ciklo, įvykusio paskelbus „atvirą kvietimą Suomijos atlikimo menų (performing arts) atstovams atvykti ir kalbėti apie darbo sąlygas menų industrijoje, kuri patiria vis didesnį vertybinį išsiskirstymą“. Unikalus tyrimas nesiekė demaskuoti aukas ir agresorius, bet ieškojo būdų kurti pagarbius darbo santykius lauke, kuriam reikalavimai auga, o resursai išlieka nepakankami.

Tekstas įkvėpė plačiau svarstyti penkias temas:

- Kas yra tos galios struktūros? Tema aptarta su Žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.

- Konflikto ir prievartos skirtumus analizuoti padėjo nepriklausoma žmogaus teisių edukatorė Agnė Pakšytė.

- Apie viešą kaltinimą kaip paskutinę stotelę kalbėjomės su spektaklio „Sirenų tyla“ dramaturge Tekle Kavtaradze ir terapeute, teisės psichologe dr. Ksenija Čunichina.

- Sociologas Artūras Tereškinas įvedė į lyčių dinamikos sutrikusiose struktūrose temą.

- O sutrikusias struktūras didesnėse ir mažesnėse komandose aptarė teatro prodiuserė Kristina Savickienė bei režisierius Gildas Aleksa.

Tinklalaides moderavo teatro kritikė Sigita Ivaškaitė, jai talkino scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Komentarai

Atminties sluoksniai operoje
Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.
Liūdnumai ir malonumai
Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.
Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai
Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.
Iš bloknoto (53)
Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.
Iš bloknoto (52)
Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.
Iš mūsų vaidybų (XXIII)
Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.
Kelionė link žmogaus balso
Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.
Festivaliui pasibaigus
Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.