 |
Menų spaustuvė norintiems susipažinti su partijų požiūriais į kultūros politiką pristato bendrąsias partijų programas. Čia pateikiame tik tas jų dalis ar atskirus teiginius, kurie susiję su jų angažavimusi kultūrai, kultūros politikai, kultūrai bendrąja prasme. Partijos išvardintos ta tvarka, kokia jos paskelbtos Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje pagal burtais joms suteiktus numerius.
1. Politinė partija Rusų aljansas (pirmininkė Tamara Lochankina)
Internetinio puslapio neturi, partija įkurta Klaipėdoje 2002 m.
2. Lietuvos lenkų liaudies partija (Valdemaras Tomaševskis)
... vienijanti centro – kairiųjų pažiūrų Lietuvos Respublikos piliečius, gerbiančius krikščioniškas tradicijas, kurie siekia įtvirtinti Lietuvoje demokratiją, socialinį teisingumą bei socialinį solidarumą, ūkio vystymą ir savivaldą.
LLLP veiklos pagrindiniai uždaviniai:
švietimo, kultūros ir lavinimo vystymas, pagalba absolventams ieškant pirmo darbo pagal specialybę;
pagarba visoms kultūroms, kalboms ir istorijai tautų, gyvenančių Lietuvoje;
Programa – 2002 m., tinklapio paskutinės naujienos 2004 09 07
3. Lietuvos krikščionys demokratai (Valentinas Stundys)
Svarbiausios vertybės, kuriomis remiasi krikščioniškoji demokratija, yra pats žmogus kaip asmuo, jo laisvė ir atsakomybė, pamatinė lygybė, teisingumas, solidarumas ir subsidiarumas.
Vadovaujamės subsidiarumo principu, kuris reiškia savaveiksmiškumo skatinimą ir rėmimą, pabrėžia asmens, šeimos ir mažesniųjų bendrijų pirmumą visuomenės gyvenime bei jų apsaugą nuo nepagrįsto valstybės kišimosi.
Lietuva Europoje
Suvokiame, kad Lietuva priklauso Vakarų krikščioniškajai kultūrai, todėl Lietuvą regime ne izoliuotą, o esančią laisvai besivienijančioje Europoje, joje puoselėjančią savo kultūros bei gyvensenos savitumą.
Valstybė turi parengti ir įgyvendinti labiau atsilikusių regionų plėtros programas, teikti šiems regionams didesnę paramą, tokiu būdu išlygindama ekonominio bei socialinio išsivystymo netolygumą.
Informacinė visuomenė
Vykdant valstybės ir ūkio valdymo reformą būtina sukurti informacinės visuomenės plėtros teisinę bei administracinę bazę, į vieną sistemą integruoti visus valstybės duomenų bankus, informacijos apdorojimo priemones bei jos perdavimo tinklus. Pagal Europos Sąjungoje naudojamus standartus reikia sutvarkyti sudėtines šios sistemos dalis - klasifikatorius, kadastrus, registrus, duomenų bazes, paieškos ir apdorojimo priemones, reglamentuoti valstybinės informacijos kaupimo, naudojimo ir apsaugos tvarką.
Būtina neatidėliojant diegti pilnavertį lietuvių kalbos panaudojimą informacinėse technologijose ir infrastruktūroje, taip pat Europos teisės aktų bei kitokios informacijos bankų aptarnavimo priemonėse, kurti aukštos kokybės automatinio vertimo iš lietuvių kalbos į kitas kalbas ir iš pagrindinių Europos kalbų į lietuvių kalbą priemones.
Laikome, kad ypač svarbu kuo sparčiau plėtoti visuotinį mokyklų kompiuterizavimą, plačiau apmokyti visuomenę naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, įdiegti šiuolaikinę Lietuvos bibliotekų informacinę sistemą, sukurti ir provinciją apimantį viešųjų interneto paslaugų tinklą.
Visuomenės ugdymas
Esame įsitikinę, kad svarbiausias visuomenę vienijantis veiksnys yra ištikimybė savo išpažįstamoms ir puoselėjamoms vertybėms. sėkmingą valstybės valdymą, spartesnę ūkio ir ekonomikos plėtrą, socialinę gerovę bei teisingumą lemia ne tik visuomenės narių išsilavinimo lygis, bet ypač tai, kiek jie laikosi moralės ir dorovės normų, įstatymų. krikščioniškosios ir bendražmogiškosios vertybės, jų ugdymas ir puoselėjimas.
Mokslas ir studijos
Mes siekiame, kad būtų sukurta mokslo ir studijų sistemą, atitinkanti Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus, gebanti aprūpinti Lietuvos visuomenę ir ūkį reikalingais aukštos kvalifikacijos specialistais – inteligentais, pajėgiais prisidėti prie dvasinės ir intelektinės kultūros bei tautinio tapatumo puoselėjimo visuomenėje.
Kultūros politika
Pripažįstame, kad tradicines vertybes puoselėjanti kultūra yra tautos kūrybinių galių išraiška, jos tapatumo ir išlikimo garantas. Ji stiprina visuomenės vertybinę orientaciją, formuoja jos narių tautinį ir pilietinį tapatumą, padeda plėtoti bei ugdyti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę, pasitarnauja visokeriopai krašto plėtrai. Skatiname bendro visuomenės kultūros lygio, ypač asmens vidinės kultūros ugdymą ir tautinių šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje. Remiame kultūros paveldo tyrimus, apskaitą ir apsaugą, etninės kultūros globą bei propagavimą ir tam tikslui skirto fondo veiklą.
Numatome taikyti nekomercinei kultūros, mokslo, švietimo leidinių ir periodikos leidybai, filmų gamybai ir platinimui, lietuviškų knygų meno tradicijų puoselėjimui palankią mokesčių sistemą. Siekiame užtikrinti intelektinės kūrybos produkcijos autorinių ir su jomis susijusių teisių apsauga naudojant Europos Sąjungoje praktikoje priimtas teisines ir administracines priemones.
Tautinės savimonės ugdymas
Pagrindinis tautinės politikos tikslas – sutelkti tautą kaip istoriškai tęstinę bendruomenę, puoselėti savitą jos gyvenseną, kultūrą ir kalbą Europos tautų bendrijoje, apsaugoti tautą nuo išsisklaidymo ir nutautėjimo atvirame šių dienų pasaulyje, sudaryti sąlygas skleistis jos kūrybinėms galioms, visų jos narių pastangomis ir darbu siekti bendros gerovės ir suklestėjimo.
Visomis išgalėmis stengsimės, kad tautinė lietuvių kultūra, jos tradicijos, dorovė, moralė ir sąžiningumas būtų skiepijami tautos jaunajai kartai, o savo pastangas šiam uždaviniui įgyvendinti sutelktų šeima, mokykla, nacionalinis radijas, televizija ir kiti.
Viešosios informacijos politika
Esame įsitikinę, kad laisvas ir atsakingas teisingos informacijos skleidimas, viešas bendražmogiškų vertybių ir tikrosios kultūros propagavimas labai prisideda prie asmenybės ugdymo, tobulėjimo ir atviros pilietinės visuomenės kūrimo. Pasisakome už tai, kad valstybė palaikytų tokius uždavinius sau užsibrėžusių viešosios informacijos priemonių gyvybingumą, ypač – nacionalinio radijo ir televizijos pajėgumą vykdyti šiuos uždavinius nacionaliniu mastu. Pasisakome už antimonopolines ir masinio visuomenės informavimo priemonių įvairovę skatinančias priemones, padedančias išlaikyti nacionalinių ir komercinių interesų pusiausvyrą viešosios informacijos srityje, įgyvendinti žiniasklaidos atsakomybę prieš įstatymą už žmogaus garbės ir orumo, vaikų bei šeimos teisių pažeidimus.
Skatiname plačią visuomenės diskusiją ir polemiką žurnalistinės etikos klausimais, informacijos vartotojų nevyriausybinių organizacijų steigimąsi, pasisakome už valstybės paramą jų įgyvendinamiems visuomeniškai svarbiems projektams. Laikome, jog būtina įstatymu apriboti visuomenės informavimo priemonių monopolinį koncentravimą, apginti žurnalistus nuo šių priemonių savininkų ir leidėjų spaudimo, užtikrinti jų teisę vadovautis visuotinai pripažintomis žurnalistikos etikos normomis.
4. Liberalų ir centro sąjunga (Artūras Zuokas)
Sąjungos regima Lietuvos vizija – laisvų, išsilavinusių ir aktyvių žmonių bendruomenė naujai kuriamoje Europoje ir pasaulyje, Lietuvos žmonių konkurencingas ir veržlus dalyvavimas pasaulio ir Lietuvos rinkose, žmonių gerovė, ekonominė, socialinė ir technologinė krašto pažanga, tautinio identiteto puoselėjimas, kultūros atvirumas pasauliui, darnus tautų sugyvenimas Lietuvoje.
Sąjungos veiklos prioritetai: (…) kultūros plėtotė, aplinkos tausojimas, sėkminga tarptautinė integracija.
Išsilavinimas
Aukštasis mokslas ir moksliniai tyrimai turi būti orientuoti į intelektinio produkto kūrimą, praktinį pritaikomumą, informacinių sistemų tobulinimą, informacinės visuomenės kūrimą ir žinių ekonomikos stiprinimą.
Kultūra
Sąjunga siekia kultūros atvirumo ir kiekvieno asmens laisvos kūrybinės saviraiškos. Kultūros stiprinimas turi tapti visuomenės raidos tikslu.
Menas ir kūrėjai turi būti remiami ir palaikomi, sukuriant specialias finansavimo ir vadybos priemones, kurios leistų netaikyti rinkos santykių šioje srityje.
Valstybės paramos reikalingas ir visuomenės supažindinimo su meno vertybėmis procesas – kaip ugdymo, dvasingumo stiprinimo pastanga. Valstybės paramos, visuomeninio ir privataus sektorių interesų derinimo sistema leistų meno ir kultūros vertybėms tapti lengviau pasiekiamomis visiems visuomenės sluoksniams.
Ypatingo valstybės ir visuomenės dėmesio nusipelno paveldas, jo apsauga ir tausojamas naudojimas. Žmogus turi gyventi gyvybingoje aplinkoje, todėl kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimui turi būti skiriama pakankamai dėmesio ir išteklių.
Sąjungos įsitikinimu, parama, teikiama per programas, meno ir kultūros veiklai bei kūrinių pristatymui leistų plėtoti šias humanistines žmogaus ir visuomenės veiklos sritis, taip pat siekti ir visuomenės sąnaudų mažinimo kovojant su visuomenės negerovėmis: nusikalstamumu, asocialumu, degradacija.
Kultūros finansavimas turi būti paremtas programiniu principu, išlaikant viešumo ir skaidrumo kriterijus, pasitelkiant nepriklausomą projektų ekspertizę.
5. Partija „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) (Rolandas Paksas)
Kultūros politikos pagrindas – šiuolaikiško ir kūrybiško žmogaus formavimas, jo poreikio aktyviai dalyvauti kultūros gyvenime skatinimas.
Turi būti sudarytos sąlygos suvokti ir išsaugoti kultūros vertybes, praeities ir dabarties kartų patirtį.
Sukurti teisines prielaidas bei ekonominę sistemą, kuri skatintų kiekvieno žmogaus gabumus, kultūros ir sporto mecenavimą ir kitokią paramą ir sudarytų sąlygas įgyvendinti nacionalinę kultūros strategiją.
Tautinių mažumų ir bendrijų kultūra yra neatsiejama nacionalinės kultūros dalis.
Informacinė visuomenė
Informacija yra vienas svarbiausių verslo išteklių.
Informacinių technologijų diegimas užtikrina demokratinės visuomenės plėtrą.
Visuotinis interneto prieinamumas, elektroninės komercijos plėtra, įstatymai, ginantys šalies gyventojų informacinį saugumą ir privatumą, turi prioritetinę reikšmę.
Aplinkosauga ir urbanistinė veikla
Pagrindinis aplinkosaugos principas – saugok ir tvarkyk, bet ne drausk ir saugok. Lengviau, pigiau ir saugiau aplinką išsaugoti nei tvarkyti padarinius.
Architektūra ir subalansuota plėtra bei renovacija skirta kurti sveiką ir stabilią aplinką, tinkamą gyventi, dirbti ir ilsėtis. Moderni ir saugi aplinka yra vienas Lietuvos ateities kertinių akmenų.
Kaimo politika
Kaimas - didžiausias dvasinis Lietuvos turtas.
Programa patvirtinta 2002 03 09
6. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (Jan Sinkievič)
Internetinio puslapio neturi
7. Lietuvos socialdemokratų sąjunga (Arvydas Akstinavičius)
Suvieniję visas šalies kūrybines pajėgas, sukursime reikalingus įstatymus, kuriuose būtų aiškiai ir konkrečiai nubrėžta valstybinės kultūros politikos strategija ir taktika, numatytos tinkamos veiklos sąlygos meno kūrėjams. Kuo skubiau įvertinsime intelektualines – kūrybines Lietuvos piliečių galimybes kaip pagrindinę krašto vertybę, tuo apsaugodami juos nuo emigravimo ir virtimo pigia darbo jėga užsienio gamybai. Apginsime valstybinę lietuvių kalbą nuo svetimų kalbų invazijos, kontroliuosime ir užtikrinsime, kad valstybinė kalba būtų vartojama visose viešojo gyvenimo srityse. Sureguliuosime nacionalinių kultūros institucijų veiklos sritis ir įteisinsime visų grandžių veiklą koordinuojančių asmenų atsakomybę. Dalį Kultūros ministerijos funkcijų perduosime apskričių ir rajonų kultūros įstaigoms.
Decentralizuoti kultūros sritį; jos finansavimas turi remtis aiškiais prioritetais ir struktūrine analize, užtikrinant valstybės dėmesį kiekvienai kaimo bibliotekai, mokyklai, kiekvienai galimybei steigtis bendruomenių centrams. Viešojoje erdvėje įtvirtinti valstybinę kalbą.
Programa priimta 2005 12 10
8. Jaunoji Lietuva (Stanislovas Buškevičius)
Iš skyriaus „Ideologija“:
Tautinė ideologija ir yra kelio ieškojimas norint išeiti iš tos grėsmingos padėties, t.y. susmaigstyti ateitie gaires, kurių laikydamiesi galėtume sėkmingai siekti politinio saugumo, tautinės kultūros suklestėjimo materialinės gerovės. Tokie kelrodžiai mums bus reikalingi ilgai. (...) Todėl mūsų tautinė ideologija yra pavojaus ideologija, apibūdinama trimis žodžiais: „žūti ar būti“.
Lietuvių tautos ateitis, stiprybė ir amžinybė yra ne partijų programos ar kažkokie abstraktūs pamąstymai, o savitarpio solidarumo lietuviška mąstysena, kuri mus vienytų ir burtų tvirtai laikytis lietuvybės, kad Lietuva būtų tvirta, ir nesiduotų stumdoma ir niekinama kaimynų, kaip vakar ar užvakar.
9. Tautos pažangos partija (Egidijus Klumbys)
Visuomenė
Įvairialypės visuomenės kūrimas – tai ūkinės ir kultūrinės veiklos laisvės suteikimas ir kuo įvairesnių visuomenės sluoksnių, užsiimančių kuo įvairesne veikla, formavimas ir skatinimas.
Įvairialypė visuomenė – tai švietimo ir kultūrinės veiklos įvairovė, meninės kūrybos laisvė, visų religinių bendruomenių lygiateisiškumas.
Žemės ūkis
Lietuvos kaimas – mūsų tautos egzistavimo pagrindas.
Kultūra
Kultūros pažinimas ir įsisavinimas yra būtina tautos savimonės, valstybės ir tautos istorinio tęstinumo ir vystymosi sąlyga.
Dėl to būtina:
• puoselėti tautinę kultūrą, nes Lietuvos ateitis – išsilavinę, darbštūs ir kultūringi žmonės;
• visokeriopai puoselėti tautinių mažumų tradicijas ir kultūrą;
• atstatyti ir saugoti architektūros ir kitus paveldo paminklus, išsaugant jų autentiškumą ir istorinę vertę;
• siekti, kad būtų grąžintos į Lietuvą kultūros vertybės, pagrobtos visų okupacijų metu;
• skatinti, kad verslininkai kuo plačiau remtų kultūrą;
• globoti istorijos bei kultūros paveldą etninėse Lietuvos žemėse;
• remti baltiškąsias kultūras jų buvusiose žemėse;
• ginti ir puoselėti valstybinių bei tautinių švenčių tradicijas;
• rūpintis valstybinės kalbos taisyklingu vartojimu Lietuvoje ir lietuvių kalbos tarmėmis;
• visokeriopai palaikyti lietuvybę tarp išeivijos bei Lietuvos etninėse žemėse.
10. Lietuvos laisvės sąjunga (Vytautas Šustauskas)
Internetinio puslapio neturi
Iš 2000-ųjų metų Seimo rinkimų programos:
Tačiau ne mažiau aktualios sąjungai yra mokslo, švietimo ir kultūros problemos, nuo kurių nesiruošiame atsiriboti. Sieksime, kad biudžeto lėšos šioms sritims nebūtų mažinamos, kad bent vienas pajamų mokesčio procentas būtų atskaičiuojamas iš juridinių asmenų švietimui bei kultūrai, kad būtų skatinami ir finansuojami menininkai, teatrai, kūrybiniai kolektyvai.
11. Lietuvos centro partija (Romualdas Ozolas)
Programinės nuostatos
3. Nacionalinės kultūros plėtra:
· lietuvių kalbos apsauga ir plėtotė;
· tautinių bendrijų kultūrinio ir tautinio tapatumo išsaugojimas:
· kultūros žmonių pragyvenimo garantijos;
· kultūros sferos elektroninių ryšių bazė;
· nacionaliniai interesai periodikoje;
· nacionalinė knygų leidybos ir bibliotekų sistema;
· menininkų statusas ir kūrybos rėmimo sistema;
· kultūros ryšių su kitų tautų kultūromis visuma.
1. Žiniasklaida:
· knygų leidybos ir komplektavimo bibliotekose nacionalinis projektas;
· periodikos objektyvumo monitoringas;
· televizijų humanizavimas;
· nacionalinių žiniasklaidos priemonių konkurencingumo pakėlimas;
· nacionalinė TV programų keitimosi politika.
12. Lietuvos kelias (Lilijana Astra)
Būtina mūsų nacionalinį kultūrinį paveldą, didelėmis pastangomis išsaugotą prievartinio sovietinio rusifikavimo sąlygomis, rūpestingai saugoti ir naujomis demokratinio atvirumo europinei kultūrai sąlygomis.(...) Estijos ir Lietuvos kultūrinių fondų skirtumai: nors Estijoje – 1,37 mln. gyventojų, bet Kultūros fondui praėjusiais metais skirta 18,86 mln. litų; Lietuvoje – 3,5 mln. gyventojų , o Kultūros fondui skirta vos 6,2 mln. litų... Jei Estijoje kultūriniams projektams skiriama vidutiniškai 40 proc. pageidaujamų lėšų, tai Lietuvoje – 8,9 proc.
Narystės ES sąlygomis išskiriame šiuos nacionalinės ir regioninės kultūros raidos prioritetus:
- su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis parengti bendrą Baltoskandijos regiono kultūros prioritetų programą;
- iki 2006 metų sukurti modernios Lietuvos kultūros paveldo pristatymo Europai ir pasauliui viziją;
- stiprinti ir plėsti praktišką įvairių kūrybinių sąjungų bendradarbiavimą, įgyvendinant Lietuvai svarbius
kultūros projektus;
- ypatingą valstybės dėmesį skirti unikaliems Lietuvos kultūros reiškiniams;
- nustatyti bendrąsias Lietuvos kaip valstybės ir lietuviškosios tautinės kultūros paraleles;
- apibrėžti modernios Lietuvos miesto kultūros savitumus.
