Diskusijoje, surengtoje Menų spaustuvės 15 metų „jubiliejaus“ metu buvo svarstomas naujų erdvių poreikis Vilniaus mieste ir visoje Lietuvoje.
Prieš 15 metų, balandžio 3-iąją buvo įkurta viešoji įstaiga „Menų spaustuvė“. Tuomet tai buvo tik organizacija, tačiau jau tada buvo svarbu žengti žingsnį, suteikiantį jauniems kūrėjams viltį eiti ne tik į valstybines scenas, bet turėti galimybę kurti ir pristatyti savo kūrybą gerokai palankesnėmis sąlygomis.
Šiandien Menų spaustuvė yra žinoma vieta ne vien Lietuvoje, bet (kartais dar daugiau) ir užsienyje. Ne vien kuriama ir rodoma pirmiausia jaunųjų, eksperimentuojančių kūrėjų produkcija, bet ir kaip kūrybinių rezidencijų vieta, didelių tarptautinių susitikimų (IETM, TEH organizacijos) erdvė. Bet ar vienas pastatas patenkina visų sostinės kūrėjų norus? O kaip su kūrėjais ir kultūra elgiasi kiti miestai?
Iš klausimų, pateiktų didžiųjų miestų savivaldybių kultūros skyriams, paaiškėjo netikėta situacija, kad Vilniaus miestas kultūrai skiria mažiausia lėšų - 6,4 mln. eurų, Klaipėda - 8,5 mln, o Kaunas - 9 mln. eurų. Sostinės savivaldybė dotuoja dvi scenos menų įstaigas - Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatrą (90 000 Eur) ir Menų spaustuvę (119 000 Eur). Palyginimui - uostamiestyje „Klaipėdos jaunimo teatras“ iš savivaldybės šįmet gavo 76 000 eurų, „Apeirono teatras“ - 29 000, „Klaipėdos lėlių teatras - 32 800, „Padi Dapi fish“ - 52 1000 eurų.
O kaip elgiasi jaunieji kūrėjai kituose Lietuvos miestuose? Kaip miestas matuoja kultūros įstaigų poveikį miesto įvaizdžiui, jo investicinei infrastruktūrai? Diskusijoje dalyvavo Lietuvos kultūros viceministras Audronis Imbrasas, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė, Šiuolaikinio šokio asociacijos narė Giedrė Jankauskienė bei Kauno „Teatrono“ vadovas režisierius Gildas Aleksa.
Menų spaustuvės inf.
