Dėl situacijos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), kurią teatralai vadina tragiška, nutarė netylėti garsūs šalies režisieriai Jonas Vaitkus ir Gintaras Varnas. Norėdami baigti pragaištingą teatrui dabartinio teatro vadovo Adolfo Večerskio valdymą, garsūs teatralai ir kultūrininkai inicijuoja atvirą laišką šalies vadovams, nes Kultūros ministerijos nekompetencija visiems jau bado akis.
Sekretorius - dar ne režisierius
„Aišku, kad situacija LNDT netenkina. Ar jūs nematote, kokie žmonės jam vadovauja? Juk nacionalinis teatras toks ir turėtų būti - nacionaliniu, o ne kažkokio žmogaus „šaraškino kontora". Kaip tokia „šaraška" tapo?
Pažiūrėkite, koks žmogus stovi prie jo vairo, koks jo skonis, supratimas apie nacionalinį teatrą, kultūrą, dalykus, kurie susiję su literatūra, dramaturgija, režisieriais, aktoriais, dailininkais, toks tas teatras ir yra. Tai yra absoliutus visų minėtų dalykų ignoravimas.
Ir tai ne per dieną atsitiko", - Alfa.lt tvirtino buvęs LNDT vadovas, šiuo metu vadovaujantis Rusų dramos teatrui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Vaitkus.
Toks LNDT vadovo apibūdinimas galėtų būti konkretaus žmogaus, A. Večerskio, vidinė tragedija ar komedija, bet yra ir Kultūros ministerija, kuri turėtų stebėti valstybinio teatro veiklą. „Kokia ministerija, ką ji gali stebėti?
Ministrai juk keičiasi kas tris mėnesius. Nevykdomos jokios programos, viskas palikta Dievo valiai, kas ką nori, tas tą ir daro", - piktinosi J. Vaitkus, prisiminęs, kad, jį patį išvarius iš LNDT, buvo palikta visa išsami, bet neįvykdyta programa, tačiau ja niekas nesidomėjo, o ir naujų nekūrė.
Pasak J. Vaitkaus, išeitis iš beviltiškos nacionalinio teatro padėties yra viena, kad nesikištų jokie partiniai veikėjai, kad į LNDT vadovo postą vyktų atviras, sąžiningas konkursas.
„O kas ten sėdi toje komisijoje - visokie matulioniai, kurie niekuo nesirūpina, tik sėdi ir nežinia, ką daro. Ar Teatro sąjunga, Aktorių gildija rūpinasi teatro žmonėmis, paties teatro idėja. Neteko girdėti", - kalbėjo J. Vaitkus.
Klausiamas, ar pats nesutiktų dalyvauti konkurse, J. Vaitkus teigė, kad tai nuo jo norų nepriklauso. „Juk aiškiai matyti, kad čia yra politika. Aš nenoriu būti pasityčiojimo objektu. Jau du kartus ėjau.
Buvo išrinktas Rumšas, išrinktas Večerskis, o mano programos niekas net neskaitė. Visas tas „brudas" eina iš partinių interesų, juo perpildytos visos kūrybinės organizacijos ir net nežinau, kaip iš viso to išsigelbėti.
Paranku, kai visi turi savo asmeniškas firmeles, teatrą yra pavertę placdarmu, per kurį daro kažkokius dalykus, ir puikiausiai sau gyvena. Teatrams vadovauja žmonės, kurie neturi jokių ambicijų: nei tautinių, nei nacionalinių, nei kūrybinių. Jie savo akyse mato tik vieną dalyką - litą. Riebus tas litas?
Nežinau, aš juk ne seklys Morka. Bylos matomos, tai akivaizdu, ar dar ką nors reikia įtikinėti", - šiuolaikiškas teatro madas aiškino J. Vaitkus.
Jo manymu, LNDT nebus jokių pasikeitimų, nes jau viskas esą patvarkyta. „Kol komisijose nebus žmonių, kurie galvotų apie rimtus dalykus, apie pačią teatro idėją, tol nieko nebus.
Pažiūrėkite, juk visi bėga. Nė vienas mūsų režisierius nedirba LNDT, visi režisieriai yra nežinia kas. Rusų dramos teatre dirbanti Laima Adomaitienė - vienintelė sava režisierė per visus 12 teatrų.
Kas gali būti, jei teatre nedirba žmogus, nors kažin ką išmanantis. Kuriam rūpi aktorius, kuriam rūpi metodika, aktorinis progresas, o ne tik išnaudojimas, režisierius turi būti ir pedagogas. Jei visiems teatrams vadovauja aktoriai, tai čia nėra apie ką diskutuoti", - sakė J. Vaitkus.
Klausiamas, kodėl politikai pradėjo kištis į teatrų gyvenimą, J. Vaitkus sakė, kad iki galo tų dalykų nesuprantąs. „Naudoja jie teatrus savo partiniams suvažiavimams. Tiesą sakant, aš nežinau, kas juos sieja, tiesiog nesuprantu. Gal užstalė, kai tų dalykų nedarau, tai ir nesuprantu", - gūžčiojo vienas žinomiausių Lietuvos režisierių.
„Nesu visiškai į neviltį puolęs, nes, jei taip būtų, apskritai nedirbčiau. O LNDT repertuaras - tai, ką pastačiau, beveik išvien ir liko. Palyginkite, ką dabar aš darau ir ką LNDT.
Kodėl turiu blaškytis po visus teatrus ir dar aiškinti, kad lyg ir kažką suvokiu. Įtikinėti Matulionį ar kažkokią spuoguotą panelę iš Kultūros ministerijos, kuri neturi nei savo nuomonės, nei stuburo, - apie nacionalinio teatro ateitį kalbėjo J. Vaitkus. - Ateinantys 4-5 metai LNDT bus tragiški.
Jau dabar nesinori eiti į tą antisanitarinį teatrą. Antisanitarinį kūrybine ir dvasine prasme, nes buitį jie dar pasitvarko. Kokia išeitis iš aklavietės? Išeitis yra viena, jei kritikai nebūtų bestuburiai, kad Kultūros ministerijos darbuotojai nebūtų abejingi ir žinotų, ko jie nori, turėtų savo kultūros politikos viziją ir ambicijas."
Pasak J. Vaitkaus, geras nacionalinis teatras juk yra ir tam tikra mūsų, visos šalies prekė. Tačiau, kad toks suvokimas ateitų, reikia, kad politikai būtų labiau apsišvietę ir suvoktų, kad geras sekretorius dar nėra geras režisierius ar teatro vadovas.
Gėdingai nusikalstamas penkmetis
„Tai buvo gėdingai nusikalstami penkeri metai, kai LNDT buvo paverstas komerciniu, beveik privačiu teatru", - tvirtino režisierius Gintaras Varnas. Jo teigimu, komerciniai teatrai susikūrė kaip priešprieša meniniams teatrams, paprasčiau kalbant, ne scena menui, o pinigams kurti. Nesudėtingos komedijos, miuziklai atneša lengvai uždirbamus pinigus, tačiau tai nėra LNDT misija.
„Normalūs, teatrą suprantantys ir mylintys žmonės į LNDT jau nebevaikšto, - gūdžią tiesą patvirtino G. Varnas. - Penkeriems metams mes jau buvome praradę šią sceną, o jeigu ją prarasime dar penkeriems, tai bus tragiška." Jis patvirtino, kad jau kurį laiką sklinda kalbos, kad LNDT vadovo konkursas bus tik formalumas, nes Kultūros ministerijos kuluaruose jau nuspręsta šį postą palikti „visų mylimam ir gerbiamam A. Večerskiui".
Šiuo metu yra rengiamas laiškas šalies prezidentei, premjerui ir kultūros ministrui, kuriame ketinama atkreipti dėmesį į padėtį LNDT ir reikalauti, kad artėjantis konkursas būtų viešas ir skaidrus.
„Prieš penkerius metus iš šešių kandidatų buvo atrinktas pats blogiausias, t. y. A. Večerskis. Ir jo išrinkimą lėmė tikrai ne programa, ne protas ar gebėjimai, o kažkokie povandeniniai ir tik numanomi nemalonūs dalykai, - sakė G. Varnas. - Neabejoju, kad šių metų konkurse atsiras daug geresnių pretendentų už A. Večerskį su daug geresnėmis programomis. Su viena sąlyga - sąžiningu ir atviru konkursu."
Kas yra teatras?
Apie tai, kas yra tikrasis teatras, jau kurį laiką pasakojamas anekdotu virtęs atsitikimas iš Kultūros ministerijos gyvenimo. Teisės aktai numato, kad valstybės paramą turinčiu teisę gauti teatru yra laikomas darinys, kurio pavadinime yra žodis „teatras", tokia įstaiga turi savo trupę ir repertuarą.
Taigi, skambina Kultūros ministerijos valdininkėliai Eimuntui Nekrošiui ir klausia, ar „Meno fortas" yra profesionalus teatras. Mat pavadinime esminio žodžio „teatras" nėra. Turėjo vargšas E. Nekrošius skubiai taisyti pavadinimą, kad profesionalu virstu ir valstybės paramą saviems pastatymams gautų.
