Amžina podukra

2009-03-16 Lietuvos rytas / Mūzų malūnas, 2009 03 16

aA

Asta Andrikonytė

Praėjusią savaitę sostinės Rusų dramos teatre skambėjo dviejų Nacionalinės premijos laureatų - kompozitorių Algirdo Martinaičio ir Vidmanto Bartulio - naujos operos. Retas sutapimas. Gal šiuolaikinė opera iš podukros staiga tapo mylima menų šeimos dukra?

Naujų operų - A.Martinaičio „Pasaulio dangoraižio" ir V.Bartulio „Aušrinės" - daininga, įtraukianti, neprailgusi muzika buvo tarsi tai, ko publikai reikia. Tačiau klausėsi šių kūrinių beveik vien muzikų bendruomenė. O jų sceninio įkūnijimo peripetijos tik patvirtino per du nepriklausomybės dešimtmečius nepakitusią apgailėtiną lietuvių nacionalinės operos dalią. Dėl publikos abejingumo teatrai nenoriai imasi tokių veikalų - kas gi norės mesti savo uždirbtus pinigus į balą?

Vis dėlto bandymų pasitaiko. Pavyzdžiui, Audronės Žigaitytės vadovaujamai Klaipėdos muzikinio teatro trupei nacionalinis repertuaras labai rūpi. Net ir negavusi paramos savo idėjai, ji praėjusių metų pabaigoje inicijavo šiuolaikinei lietuvių operai skirtą festivalį „Opera.lt". Savaitgalį gastroliuodami Vilniuje klaipėdiečiai parodė vieną šio festivalio premjerų - V.Bartulio „Aušrinę", pastatytą su fonograma, beveik be scenografijos, už 30 tūkst. Lt. Teatro vadovė prisipažino, kad Klaipėdoje publika neina į šitą spektaklį net veltui. Vadinasi, tik graži muzika dar negarantuoja scenos veikalo sėkmės, nors profesionalams - tai didžiausia operos vertybė.

Vargu ar teatrai pajėgūs puoselėti savo lėšomis nacionalinę kūrybą: valstybės stipendijos šių kūrinių autoriams, operų įsigijimas problemų neišsprendžia. Neatsitiktinai lietuviškos operos scenose išdygsta įvairių sukakčių proga, kai atsiveria tam skirtų lėšų fondai.

Tačiau tokie projektai neretai įgyja formaloką atspalvį. Nei Mindaugo karūnavimo 750-mečiui Broniaus Kutavičiaus sukurto veikalo „Ugnis ir tikėjimas", nei Balio Dvariono 100-mečiui atgaivintos jo operos „Dalia" pastatymai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) nebuvo sėkmingi.

Jubiliejų griebiasi ir nepriklausomi operų statytojai. Tačiau jiems sėkmės tikimybė - dar trapesnė. Mat mokant už kiekvieną paslaugą samdytiems žmonėms projekto kaina tampa astronominė, o jam gauta suma retai atitinka žadėtąją.

Taip nutiko ir Vinco Kudirkos jubiliejui skirto „Pasaulio dangoraižio" kūrybinei grupei. Projektą inicijavusi viešoji įstaiga „Cantus firmus" beveik metus grūmėsi dėl šios idėjos ir pinigų jai įgyvendinti, o darbą turėjo atlikti kone per porą savaičių perpus mažesnėmis sąnaudomis.

Abi naujos operos atskleidė ir libreto problemą. Gal LNOBT operos seminaruose atsirastų erdvės libretininkų pratyboms? Juolab kad daugelis lietuvių muzikos korifėjų svajoja kurti operas didžiajai scenai.

LRYTAS.LT

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.