Asta Andrikonytė
Praėjusią savaitę sostinės Rusų dramos teatre skambėjo dviejų Nacionalinės premijos laureatų - kompozitorių Algirdo Martinaičio ir Vidmanto Bartulio - naujos operos. Retas sutapimas. Gal šiuolaikinė opera iš podukros staiga tapo mylima menų šeimos dukra?
Naujų operų - A.Martinaičio „Pasaulio dangoraižio" ir V.Bartulio „Aušrinės" - daininga, įtraukianti, neprailgusi muzika buvo tarsi tai, ko publikai reikia. Tačiau klausėsi šių kūrinių beveik vien muzikų bendruomenė. O jų sceninio įkūnijimo peripetijos tik patvirtino per du nepriklausomybės dešimtmečius nepakitusią apgailėtiną lietuvių nacionalinės operos dalią. Dėl publikos abejingumo teatrai nenoriai imasi tokių veikalų - kas gi norės mesti savo uždirbtus pinigus į balą?
Vis dėlto bandymų pasitaiko. Pavyzdžiui, Audronės Žigaitytės vadovaujamai Klaipėdos muzikinio teatro trupei nacionalinis repertuaras labai rūpi. Net ir negavusi paramos savo idėjai, ji praėjusių metų pabaigoje inicijavo šiuolaikinei lietuvių operai skirtą festivalį „Opera.lt". Savaitgalį gastroliuodami Vilniuje klaipėdiečiai parodė vieną šio festivalio premjerų - V.Bartulio „Aušrinę", pastatytą su fonograma, beveik be scenografijos, už 30 tūkst. Lt. Teatro vadovė prisipažino, kad Klaipėdoje publika neina į šitą spektaklį net veltui. Vadinasi, tik graži muzika dar negarantuoja scenos veikalo sėkmės, nors profesionalams - tai didžiausia operos vertybė.
Vargu ar teatrai pajėgūs puoselėti savo lėšomis nacionalinę kūrybą: valstybės stipendijos šių kūrinių autoriams, operų įsigijimas problemų neišsprendžia. Neatsitiktinai lietuviškos operos scenose išdygsta įvairių sukakčių proga, kai atsiveria tam skirtų lėšų fondai.
Tačiau tokie projektai neretai įgyja formaloką atspalvį. Nei Mindaugo karūnavimo 750-mečiui Broniaus Kutavičiaus sukurto veikalo „Ugnis ir tikėjimas", nei Balio Dvariono 100-mečiui atgaivintos jo operos „Dalia" pastatymai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) nebuvo sėkmingi.
Jubiliejų griebiasi ir nepriklausomi operų statytojai. Tačiau jiems sėkmės tikimybė - dar trapesnė. Mat mokant už kiekvieną paslaugą samdytiems žmonėms projekto kaina tampa astronominė, o jam gauta suma retai atitinka žadėtąją.
Taip nutiko ir Vinco Kudirkos jubiliejui skirto „Pasaulio dangoraižio" kūrybinei grupei. Projektą inicijavusi viešoji įstaiga „Cantus firmus" beveik metus grūmėsi dėl šios idėjos ir pinigų jai įgyvendinti, o darbą turėjo atlikti kone per porą savaičių perpus mažesnėmis sąnaudomis.
Abi naujos operos atskleidė ir libreto problemą. Gal LNOBT operos seminaruose atsirastų erdvės libretininkų pratyboms? Juolab kad daugelis lietuvių muzikos korifėjų svajoja kurti operas didžiajai scenai.
