Milda Augulytė
Konkursas į Klaipėdos dramos teatro vadovo postą, kuris turi baigtis rugpjūčio pabaigoje, per pačius vasaros karščius sukėlė erzelį ramioje kultūros padangėje. Neeilinio scenos meno kūrėjų suvažiavimo darbo grupės ir Nacionalinio Kauno dramos teatro Aktorių profesinės sąjungos pirmininkas Henrikas Savickis atviru laišku kreipėsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį dėl, jo nuomone, nerimą keliančios padėties Klaipėdos dramos teatre. Ministras Š.Birutis aktoriui H.Svickiui atsakė irgi atviru laišku.
Tarp kandidatų - ir pramogų pasaulio atstovai
Konkursas eiti Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas rengiamas mirus ilgamečiam teatro direktoriui Gediminui Pranckūnui, kuris šiam teatrui vadovavo nuo 2001 metų.
Paraiškų pateikimo laikas jau baigėsi ir, kaip pavyko sužinoti Klaipėdos žiniasklaidai, prie teatro vairalazdės norėtų stoti septyni žmonės. Tarp jų - ne tik meno, bet ir gerai žinomi pramogų pasaulio atstovai. Apie savo dalyvavimą konkurse dienraščiui „Klaipėda“ patvirtino Klaipėdos universiteto Teatro katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė, aktorius, režisierius, vienas Keistuolių teatro įkūrėjų, Vieno aktoriaus teatro steigėjas ir vadovas Sigutis Jačėnas, Klaipėdos dramos teatro kultūros projektų vadovas Tomas Juočys, šiuo metu direktoriaus pareigas laikinai einanti Virginija Trečiokaitė, jaunas režisierius Tomas Jašinskas, aktorė Eglė Jackaitė.
Teatro užkulisiuose kalbėta, esą vadovo kėdės siekti planavo ir daugiau klaipėdiečių - aktorius Rimantas Pelakauskas bei Klaipėdos savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Tačiau jie šiuos gandus paneigė.Taigi kol kas kalbama apie šešis klaipėdiečius, nusprendusius siekti vadovo posto, o septintasis lieka paslaptis. Apie jį visi savo dalyvavimą konkurse patvirtinusiųjų tikino nieko nežiną, tačiau esą sklando kalbos, jog į kėdę taiko dar vienas pretendentas ne iš uostamiesčio.
Nerimą kelia slaptumas
Aktorius H.Savickis, kreipdamasis į ministrą, tikino, kad „birželio mėnesį skelbtas konkursas Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigoms užimti jau spėjo apaugti gandais ir užkulisinėmis kalbomis, kurios pasiekė ir spaudą“. Pačiam H.Savickiui visų pirma nerimą kelia konkurso slaptumas.
„Suprantu, kad komisijos narių pavardžių nedera labai viešinti tam, kad kas nors iš šalies nedarytų jiems įtakos. Tačiau nesuprantu, kodėl slepiamos konkurse dalyvaujančių pretendentų pavardės, gal tai valstybinė, o gal komercinė paslaptis? Jeigu taip, tai už jos viešinimą turėtų kas nors atsakyti. Kodėl niekas negali pamatyti kandidatų kūrybinių programų, jų būsimojo teatro vizijos, juk tai itin svarbu teatro bendruomenei“, - rašė H.Savickis.
Jam kilo klausimas ir dėl to, kodėl į komisiją neįtrauktas atstovas iš Klaipėdos dramos teatro kūrybinio kolektyvo.
„Manau, būtent toks neskaidrumas ir sukelia nereikalingą įtampą, kuri nepadeda atrinkti geriausio kandidato. Penkeri metai, kuriems išrenkamas teatro vadovas, yra pakankamas laiko tarpas, per kurį neatsakingas asmuo gali sunaikinti teatrą. Skaitydamas spaudoje kandidatų pavardes, aš klausiu savęs: ar tikrai visi pretendentai į teatro vadovo pareigas žiūri pakankamai rimtai? Nesinorėtų, kad pasikartotų Lietuvos teatruose ne kartą matyta situacija, kai itin radikaliems pokyčiams nusiteikęs arba nerandantis bendros kalbos su kolektyvu teatro vadovas, teatrą nuveda prie bedugnės.
Suprantu, kad kultūros ministerijos ir konkretaus teatro lūkesčiai būsimojo teatro vadovo atžvilgiu gali ne visada sutapti. Tikrai nelengva rasti pusiausvyrą tarp Lietuvos kultūros politikos krypties, konkretaus teatro rentabilumo, meninio lygio ir jo darbuotojų poreikių. Baigdamas linkiu sėkmės ieškant geriausio sprendimo, kadangi Klaipėdos dramos teatras jo vertas, nes yra vienintelis regione profesionalus dramos teatras su gilia istorija ir kūrybinėmis tradicijomis“, - savo dvejones išdėstė kelerius metus Klaipėdos pantomimos teatro nariu buvęs kaunietis aktorius H.Savickis.
Atviras kultūros ministro atsakymas aktoriui H.Savickiui
Ministrui, kaip pats teigia, sunku suprasti nuolat kurstomą nepelnytą ažiotažą šia tema ir metamą nepasitikėjimo šešėlį jau vykstančiam konkursui eiti Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas.
„Noriu paminėti, kad 2013-2015 m. įvyko ne vienas toks konkursas. Visi jie praėjo sklandžiai, skaidriai, laimėję vadovai sėkmingai vadovauja teatrams ir koncertinėms įstaigoms, todėl sunku įvertinti sklandančias apkalbas ir jas kuriančių žmonių siekius.
Noriu paminėti, kad 2013 m. vyko konkursas eiti Lietuvos rusų dramos teatro vadovo pareigas, jį laimėjo Jonas Vaitkus, taip pat valstybiniam pučiamųjų orkestrui „Trimitas“ pradėjo vadovauti konkursą laimėjęs Deividas Staponkus. 2014 m. konkursą laimėjo Juozas Marcinkevičius, vadovaujantis Vilniaus teatrui „Lėlė“. Šiais metais vyko ir vyksta net keli konkursai. (Koncertinė įstaiga Valstybinis Vilniaus choras, laimėjo Vladas Bagdonas. Kauno valstybinis Lėlių teatras, laimėjo Sigitas Klibavičius). Paskelbtas konkursas į Kauno valstybinį muzikinį teatrą, tačiau dėl šio teatro nekyla nepagrįstų kaltinimų, kaip nekilo ir dėl kitų“, - primena
ministras.
Anot Š.Biručio, teatro vadovas turi būti kompetentingas ir profesionalus daugelyje sričių, nes ant jo pečių gula atsakomybė ne tik už efektyvų teatro trupės darbą, bet ir už teatro kaip plataus kultūrinių procesų lauko veiklą. Todėl Kultūros ministerija konkursus vykdo atsakingai, skirdama tam daug dėmesio.
Klaipėdos teatras yra rekonstruotas, šiuo metu tai - moderniausios, geriausia technika ir įranga aprūpintos patalpos, tad veiklos galimybių yra tikrai daug.
Ministras priminė, kad konkursai vyksta pagal kultūros ministro patvirtintą Konkursų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvarkos aprašą, ir pažymi, kad, laikantis etikos ir nešališkumo principų, pretendentų pavardės neviešinamos. Komisija, į kurią kviečiami ilgametę patirtį ir kompetencijas turintys, kultūrai ir teatro menui atsidavę žmonės, savo srities profesionalai, vertina pateiktas programas, ateities viziją, vadybinę patirtį ir kompetenciją, ir tai tikrai yra specialistai, kuriems rūpi teatro ateitis. Būtent komisija ir priima sprendimą.
„Kaip žinome, teatro vadovo kadencija numatyta 5 metams. Kultūros ministerijos iniciatyva buvo priimtos įstatymu įtvirtintos nuostatos, numatančios neribotą kadencijų skaičių tam, kad būtų užtikrintas efektyvus teatrų darbas, tęstinumas, o kartu ir galimybė keisti vadovą, jei jo vadovavimas neatitinka keliamų reikalavimų“, - atvirame laiške aktoriui H.Savickiui teigė kultūros ministras.
Baigdamas ministras padėkojo H.Savickiui už rūpinimąsi miesto, kuris svarbus gerbiamam aktoriui, teatru: “Kiek žinau, gerbiamas H.Savickis jau daugelį metų gyvena ir dirba Kaune. Tikiu, kad jam lygiai taip pat kelia nerimą jau du kartus vykęs ir, deja, be rezultatų pasibaigęs konkursas Kauno kamerinio teatro direktoriaus pareigoms eiti bei dabar vykstantis konkursas Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigoms.“
