2010 m. tarptautinė žinia teatro pasauliui

2010-03-25 Menų faktūra
Nuotrauka iš http://quillings.com

aA

Tarptautinio teatro instituto (ITI) iniciatyva 1961 m. buvo nuspręsta švęsti Tarptautinę teatro dieną. Šiandien ji minima visame pasaulyje. Viena iš pagrindinių Teatro dienos ceremonijų dalių yra Teatro dienos tarptautinės žinios paskelbimas, kuris yra svarbių teatro figūrų pasidalinimas mintimis apie teatrą, kultūrą ir taiką. Pirmąją žinią 1962 m. kovo 27 d. Paryžiuje perskaitė Jeanas Cocteau. Kaskart ją perskaito kitas teatro veikėjas. Šįmet garbė suteikta Jungtinės Karalystės aktorei damai Judi Dench.

Tarptautinė teatro diena yra proga švęsti Teatrą miriadais jo formų. Teatras yra pramogos ir įkvėpimo šaltinis ir sugeba vienyti daug skirtingų viso pasaulio žmonių ir kultūrų. Bet teatras yra daugiau nei tai, jis suteikia galimybę mokyti ir informuoti.

Teatras kuriamas visame pasaulyje ir nebūtinai tradicinėje teatro erdvėje. Spektakliai gali atsirasti mažame Afrikos kaimelyje, Armėnijos kalno pašlaitėje, mažoje Ramiojo vandenyno salelėje. Visa, ko jam reikia - erdvės ir žiūrovų. Teatras sugeba mus priversti šypsotis, verkti, bet taip pat turi mokėti priversti mus mąstyti ir analizuoti.

Teatras vyksta dėl komandos darbo. Mes regime aktorius, bet yra nuostabus būrys nematomų žmonių. Jie lygiai taip pat svarbūs kaip ir aktoriai, ir tik dėl jų skirtingų specialybių įgūdžių spektakliai įvyksta. Jie taip pat turi pasidalinti galima šlove ir sėkme.

Kovo 27-oji yra oficiali Tarptautinė teatro diena. Bet įvairiais būdais kiekviena diena galėtų būti suprantama kaip teatro, nes mes atsakingi tęsti tradiciją linksminti, mokyti, šviesti mūsų žiūrovus, be kurių negalėtume egzistuoti.

Apie kūrėją

Aktorė dama Judith Olivia „Judi" Dench (g. 1934 m. gruodžio 9 d.) - anglų teatro, kino ir televizijos aktorė. Jos debiutas įvyko 1957 m. Old Vic Company teatre. Keletą metų ji vaidino Williamo Shakespeare´o pjesių inscenizacijose - Ofelija „Hamlete", Džuljeta „Romeo ir Džuljetoje", Ledi Makbet „Makbete". Po keleto filmų ji tapo apdovanota aukščiausiu britų kino prizu BAFTA kaip labiausiai žadanti naujokė, nors daugiausia tuo metu dirbo teatre. Porą dešimtmečių vaidindama Nacionaliniame teatre ir Karališkajame Shakespeare´o teatre ji įsitvirtino kaip viena svarbiausių britų scenos aktorių. Sėkmę televizijoje atnešė komedijiniai serialai „Puikus romanas" (A Fine Romance) ir „Laikas eina" (As Time Goes By). Filmavimo aikštelėse ji nebuvo dažnas svečias, kol nesuvaidino „Auksinėje akyje" (Golden Eye)  - ir tęsė bondiados seriją kituose filmuose - ir kitų vaidmenų. Bet didžiausią sėkmę atnešė karalienės Elžbietos vaidmuo filme „Įsimylėjęs Shakespeare´as" (Shakespeare in Love), už kurį buvo apdovanota „Oscaru" kaip geriausia antraplanė aktorė, „Šokoladas" (Chocolat), „Iris", „Skandalo užrašai" (Notes on a Scandal).

2009 metais ji sugrįžo į sceną kaip Madam de Mertej Yukio Mishimos „Madam de Sad", o 2010 m. Rose teatre Kingstone prie Temzės vaidino Titaniją sero Peterio Hallo režisuotame „Vasarvidžio nakties sapne". Taip pat ji pati režisavo keletą Shakespeare´o inscenizacijų.  

Judi Dench apdovanota gausybe Londono scenos prizų, tarp jų - rekordiniais šešiais Lawrence Olivier apdovanojimais, Brodvėjaus Tony prizu. 1970 m. ji apdovanota Britų imperijos ordinu, 1988 m. tapo šio ordino dama komandorė. Ji yra kelių teatro mokyklų ir draugijų patronė ir garbės narė, keleto universitetų garbės daktarė. Ji dirba ir žmogaus teisių gynimo organizacijoje Survival International, gindama Botsvanos bušmenų ir Kolumbijos aruako gentis.

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.