„Su talentingais žmonėmis aš galiu ir gatvę šluoti.”

„Meno kritikoje svarbu permatyti kūrėją, jo kūrybos vidinę įtampą. <...> Visgi reikliausias savo darbų vertintojas esu aš pats ir atsiskaityti noriu sau, ne kitiems.“

Scenos menų kritikės Sigita Ivaškaitė ir Goda Dapšytė tęsia sezono aptarimą, diskutuodamos apie ryškiausias jo tendencijas ir kryptis. Kaip „mažos formos“ savo gyliu praauga didžiuosius spektaklius?

Rugpjūčio 14 d., Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas Klaipėdos festivalis kviečia įminti „Kodą MKČ“.

Scenos menų kritikės aptarė (ne)pasibaigusį sezoną, bandydamos ne užfiksuoti jo „geriausius“, o tai, kas išliko mintyse ir potyriuose. „Ar sezonas vis dar turi pradžią ir pabaigą?“, – svarsto Goda Dapšytė ir Sigita Ivaškaitė.

Liepos 11 d., Ukmergės kultūros centre įvyks spektaklio vaikams ir šeimoms premjera; režisierė Indrė Puišytė-Šidlauskienė.

Olandų choreografė Lisa Vereertbrugghen, tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ pristatysianti šokio spektaklį „While We Are Here“, siūlo pamiršti, kaip turi atrodyti techno šokis, nes jis gali derėti ir su tradiciniais liaudies šokiais.

Iš visko, kas toliau parašyta apie prabėgusį sezoną, kyla jausmas, kad teatras šiuo metu visu kūnu atsisukęs į du dalykus: į tai, kas dedasi žmogaus viduje, ir į tai, kas dėl to paties žmogaus dedasi žemėje.