Malysh

2006-11-21 Marius Ivaškevičius. Dir. Marius Ivaškevičius. OKT/ Vilnius city theatre. Premiere - 2002

aA

Photo by Dmitrij Matvejev

Ivaškevičius is one of the most interesting playwrights of the young generation. He has directed a play on World War II and deportation all by himself. The play is about two separated families: Lithuanian and Siberian. Can an uprooted member from one family fill in the gaping emptiness of the other household? Four actors speak two languages: Lithuanian and Russian. Do they have the same things in mind?

PRESS__________________________

The action takes place in pre-war, the Second World War and post-war times. The location – Lithuania and Siberia. The theme – “love, hat, excrement and fur coat” or the war, deportation, love and death. Malыš is a bilingual (in Lithuanian and Russian) lyric “thriller,” full of poetic paradoxes, and mild grotesque (…) Ivaškevičius distances himself from the horror of war and deportation. He “doesn’t drill holes in wounds” or scream, or threaten anyone. He neither judges, nor justifies. He just shows a fragment of a situation with a bitter smile on his face and it’s enough for you to recognize everything.

By Valdas Gedgaudas. Good Luck, Director! (Lith. Sėkmės, režisieriau!). Veidas, 21-03-2002

There is no dirt, no misery, no dramatization. Two snow-white platforms with two bas-reliefs depicting domestic appliances are like two parts of a single object, the only difference being a real scythe in one of the bas-reliefs. Two tables serving as an inadequate link between two worlds. All of a sudden, having switched their families and places, the Father and Lionia will sit by those tables, drink from metal cups and smoke a “peace-cigarette” after 1945.

By Rasa Vasinauskaitė. To Adapt – from the Word to Live (Lith. Prigyti – nuo žodžio gyventi). Verslo žinios, 29-03-2002

The Father by Arvydas Dapšys is intelligent in a Lithuanian-like way. He patiently combines compromises, soft principles and auto-irony, a fairly strong instinct of surviving and scruples, harshness, romantics and consideration for “the others.” He is a constantly operating antenna receiving existent and non-existent opinions of “the others” about him. (…) From the very beginning, Silvija by Gabrielė Kuodytė is only a daughter. The daughter who has been left behind, who is still waiting, no matter what happens. This feature of hers is stronger than her femininity. Therefore, she is not capable of accepting Lionia into her inner home. Despite of all of his tanks and inexhaustible energy, Liona – Malыš (by Algirdas Dainavičius) reminds of a boy playing war rather than a soldier, a threatening and aggressive occupant.

By Vlada Kalpokaitė. Chronicles of War from the World of Children (Lith. Vaikų pasaulio mūšių kronika. Teatras, No. 1, 2002

posos
  • Naujosios operos akcija (3): opera-kaip-opera

    Individualizmo laikais, regis, vis dar imanu susivienyti ir šiuokart visai sėkmingai atrakinti įsivaizduojamą M. K. Čiurlionio operos „Jūratė“ paslaptį XXI amžiaus kūrėjų žvilgsniu, o ne imtis mistifikacijos.

  • Naujosios operos akcija (2): opera-ne-opera

    Kūriniai atvėrė iki šiol beveik negirdėtą ir neregėtą ansambliškumą be hierarchijos; stebino operos solistų ir muzikantų absoliutus į(si)traukimas į sceninį veiksmą LLLLOVE, kaip ir nepaprastai aktyvus choro vaidmuo „Sporose“.

  • LNOBT scenoje – ryškūs debiutai balete „Žizel“

    „Žizel“ – baletas, kuriame emocija virsta judesiu, o ne atvirkščiai. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre debiutavo nauja pagrindinių vaidmenų atlikėjų pora – Marija Kastorina (Žizel) ir Edvinas Jakonis (Albertas).

  • Naujosios operos akcija (1): opera-ne-opera

    Karolis Kaupinis „Dainų šventėje“ atiduoda galią dominuoti vaizdo medijai ir būtent ji diktuoja „dramą“. Čia daina – vaizdas, nostalgija, nuojauta apie ją, skambėjusią už kadro. Regis, pati šventė čia veikia kaip daina.

  • „Septynios vienatvės“ kaip dedikacija Robertui Wilsonui

    Charlesʼas Cheminas: „Milašius yra literatūros poetas, o Wilsonas – scenos poetas. Jų vizijos susitiks viename personaže – Poete. Abu menininkai išsisklaidė kaip atomai kosmose ir dabar egzistuoja dvasinėje plotmėje“.

  • Režisierė Karolina Chomičienė: „Vaikams reikia kalbėti apie šaknis, tapatybę“

    „Man svarbios vertybių temos. Tai, kas mes esame, kas svarbu mūsų vaikams, kokios vertybės lieka. Vaikams reikia kalbėti apie svarbius dalykus“, – įsitikinusi režisierė K. Chomičienė.

  • Teatras grįžta namo

    Varėna rugsėjo pabaigos-spalio laikotarpiu tampa kultūros centru: tokie festivaliai formuoja regioninį kultūros lauką ir tapatybę. Šių metų programa įrodė, kad lietuviškas teatras išlieka gyvas, įvairus ir drąsus.

  • Tvari „Dansemos“ įtraukaus spektaklio kūdikiams premjera

    Lapkričio 8 d. Vilniuje ir gruodžio 13 d. Kaune vyks spektaklio „Laikrodukas“, skirto 6–18 mėn. kūdikiams, premjera; choreografė Birutė Banevičiūtė.