OKT / Vilniaus miesto teatras tęsia Zoom spektaklių seriją. Gruodžio 20 d. 19 val. bus parodytas Augtumo Danieliaus Harnerio režisuotas spektaklis pagal filosofo Kasparo Pociaus vieno veiksmo filosofinę pjesę „Jusufas“. Pjesėje - filosofija, pasąmonės klišės ir iššūkiai sau pačiam.
„Šita pjese siekiau trijų uždavinių“, - teigia pjesės autorius K. Pocius. „Pirmiausia - atskleisti šiuolaikiniam pasauliui svarbias šiuolaikinės politinės filosofijos sampratas, parodyti, kad jos tarpusavyje kertasi ir gali atverti netikėtų naujų galimybių kalbėti apie save ir pasaulį. Antra - parodyti, kad mūsų visuomenė, būdama šiuolaikinio pasaulio dalis, galėtų aktyviau apmąstyti esmines šiuolaikinio pasaulio problemas, tokias kaip galia ir atskirtis, savas ir svetimas, vidus ir išorė. Trečia - parodyti pačios politikos ribas, žengti nepatogų žingsnį ten, kur galime susigadinti savo puoselėjamą įvaizdį ar netgi sugriauti sau patogią fantaziją apie tai, kaip veikia šis pasaulis; kita vertus, tokia akistata su mums nepavaldžia tikrove mus išblaivina, leidžia mums suvokti kur esame.
Fiktyvioje spektaklio metu kuriamoje televizijos laidoje susitinka šalia mūsų egzistuojantys politikai, intelektualai, visuomenės veikėjai, sprendžiantys mūsų laikų problemas. Gindami savo nuomonę jie pasitelkia tas idėjas, kurias šiuolaikinėje kritinėje teorijoje diskutavo tokie filosofai, kaip Michelis Foucault, Gilles´is Deleuze´as ir kiti. Pjesėje nuskamba ir filosofo Alaino Badiou idėjos. „Pamaniau, kad jei tradicinėje komedijoje aktoriai įkūnija žmonių dorybes ir ydas, tai ar negalima to padaryti su skirtingomis filosofinėmis koncepcijomis. Tai juo labiau verta daryti dėl to, kad tomis filosofinėmis koncepcijomis grįstos mąstymo klišės glūdi žmonių pasąmonėje, ir mes patys nejučiomis jas nuolat atkartojame“, - sako K. Pocius.
Virtuali erdvė leidžia eksperimentuoti
Paklaustas, kaip vertina šį eksperimentą - filosofinę pjesę Zoom platformoje - režisierius Augtumas Danielius Harneris sako, kad virtuali erdvė yra „dar gerai neištyrinėta teritorija ir dėl to labai įdomu čia eksperimentuoti.“
Kalbėdamas apie spektaklį, režisierius sakė: „Zoom´as leido jam suteikti papildomą vizualinę dinamiką, per ją išryškinti tam tikrus, regis, iki skausmo pažįstamų personažų bruožus ir, tikimės, pažvelgti į juos kitaip.“ Jis ypatingai akcentavo aktorių bendravimą tarpusavyje, kuris internetinėje erdvėje yra toks pat svarbus kaip ir tradiciniame teatre. Virtuali erdvė ypatinga ir tuo, kad, pasak Augtumo Danieliaus Harnerio, „čia į kiekvieną personažą galime pažvelgti iš labai arti, pabėgti nuo to bendro plano, kurį dažnai matome realybėje; iš bendro triukšmingo fono išskirti įvairių socialinių grupių balsus, atkreipti dėmesį į santykius tarp jų.“
Link intelektualinio teatro?
Paklaustas, ką mano apie galimybę statant filosofines pjeses kurti intelektualinį teatrą, režisierius sakė: „Manau, intelektualiniame teatre svarbiausias aktoriaus gebėjimas vienu metu veikti ir kritiškai vertinti savo personažą bei pačią situaciją, turėti prieš akis platų kontekstą, meistriškai juo žaisti, manipuliuoti.“ Kaip kontekstą režisierius įvardijo giliai išgyvenamą ir nuolat analizuojamą tikrovę: politika, filosofiją, kultūrą. Intelektualinį teatrą jis vadina „proga kiekvienam komandos nariui pateikti savo komentarą tikrovei, ją kvestionuoti, pažvelgti į ją kritiškai.“
„Man įdomiausia tai, kad tokiame teatre gali susidurti skirtingos visų komandos narių nuomonės, pasaulėžiūros; tokiame susidūrime iškyla nauji klausimai, prieštaravimai ir paradoksai. Mes turime bendrą išeities tašką ir to pakanka, neturime žiūrovui pateikti vienos, galutinės tiesos, taip teatras taptų altoriumi, iš kurio sakomi pamokslai. Teatras turėtų būti laisva ir žaisminga erdvė, kurioje galima kelti klausimus tikrovei“, - sako režisierius. „Galbūt nereikėtų tokio teatro vadinti intelektualiniu. Manau, tikras teatras visada siekia kritiškai žvelgti į tikrovę, dėl to nereikėtų jo priskirti tik vienai kūrėjų ar žiūrovų grupei. Čia kviečiami visi. Teatras visą savo istoriją buvo laisvas ir maištingas menas, todėl būtų liūdna, jei dabar jis taptų tik tam tikros žmonių grupės menu“, - sakė jis.
Pjesės autorius, antrindamas režisieriui, teigė, kad intelektualiai jį labiausiai stimuliuoja galimybė pasiekti bet kokias žinojimo ribas, peržengti iš filosofijos į tai, ką kai kurie šiuolaikiniai intelektualai vadina antifilosofija - ir kurti pjesę neatsitraukiant į visažinio režisieriaus poziciją, o iš vidaus jaučiant ir apmąstant personažo fizinius ir psichikos judesius.
Spektaklio kūrėjai tikisi kad jis patiks žmonėms, kurie yra socialiai jautrūs ir kuria socialiai teisingesnio pasaulio viziją. Žmonėms, kurie žino, kad pasaulyje egzistuoja kūnai ir nuomonės, bet, kaip sako Alainas Badiou, esama dar ir tiesos.
Spektaklyje vaidina Darius Meškauskas, Aurelijus Pocius, Džiugas Gvozdzinskas, Kamilė Petruškevičiūtė, Marius Povilas Elijas Martynenko.
Kasparo Pociaus „Jusufas“ (rež. Augtumas Danielius Harneris) - jau šį sekmadienį, gruodžio 20 d., 19 val. Tiesioginė transliacija žiūrovams - Zoom programėlėje paspaudus šią nuorodą: https://zoom.us/j/92127201796 arba OKT/Vilniaus miesto teatro Facebook paskyroje. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
OKT informacija
