Spalio 27 dieną, Vilniaus teatras „Lėlė“ švęs savo 65-ąjį gimtadienį ir kviečia šią neeilinę sukaktį pažymėti kartu dviem ypatingais renginiais.
Spalio 27 d., 18.30 val., į svečius atvyks trupė „Fekete Seretlek“ iš Čekijos su gyvos folklorinės-elektroninės muzikos skambesio kabaretu EXIT. O spalio 29 d., 12 ir 14 val., įvyks Pauliaus Tamolės režisuoto lėlių ir objektų spektaklio vaikams ir paaugliams „Mano Vilnius mano“, skirto ir 700-ajam Vilniaus jubiliejui, premjera.
EXIT - tai lėlių, objektų, gyvai atliekamos liaudies ir elektroninės muzikos kabaretas, pranokstantis įprastas tradicinio lėlių teatro galimybes. Čekijoje kuriantys menininkai drąsiai interpretuoja Hanso Christiano Anderseno pasakas, prikeldami daiktus, medžiagas ir lėles bendrai objektų ir gyvų atlikėjų scenoje kuriamai muzikinei kompozicijai. Kabaretą pristatanti studija „Damuza“ - viena garsiausių pasaulyje eksperimentinio lėlių ir objektų teatro platforma, 1999 m. įkurta Prahos scenos menų akademijos studentų. Kovodama su lėlių teatro tik vaikams stereotipu, trupė bendradarbiauja su menine grupe „Fekete Seretle“, kartu kurdama muzikos ir teatro projektus suaugusiesiems bei pristatydama juos įvairiose pasaulio scenose. „Fekete Seretlek“ naudoja, keičia ir maišo įvairius pasaulio muzikos motyvus bei kuria originalias kompozicijas. Vienas iš grupės narių - Slovėnijos kompozitorius, lėlininkas, aktorius, lėlių ir objektų teatro režisierius Marija Solce, vadovaujantis lėlių teatrui „Teatro Matita“ ir pelnęs daugybę apdovanojimų įvairiuose tarptautiniuose lėlių ir objektų teatro festivaliuose visame pasaulyje. EXIT yra būtent šio menininko darbas, sujungiantis skirtingas jo kūrybines veiklas.
7-14 metų žiūrovams skirtas spektaklis Didžiojoje salėje „Mano Vilnius mano“, pagal to paties pavadinimo Justino Žilinsko romaną, kartu su Aiste ir Simu, dviem draugais, kviečia keliauti po įvairiausius Vilniaus miesto istorijos tarpsnius: nuo Gedimino sapno iki pat šių dienų. Spektaklio režisierius - Paulius Tamolė, inscenizacijos autorius - Justinas Žilinskas, dailininkė - Giedrė Brazytė, kompozitorius - Tadas Dešukas, choreografas - Eugenijus Slavinskas, šviesų dailininkas - Julius Kuršis, režisieriaus padėjėja - Justina Jukonytė. Vaidina „Lėlės“ teatro aktoriai: Lukas Auksoraitis, Indrė Vėlyvytė, Eliza Bondarenko, Karolis Algimantas Butvidas, Lijana Muštašvili, Deivis Sarapinas, Dainius Tarutis.
„Lėlėje“ pirmą kartą kuriantis spektaklio režisierius Paulius Tamolė teigia: „Norėjau, kad teatre įsikūnytų kokia nors legenda, su kuria būtų galima žaisti, bet vietoje to - atsivėrė visa Vilniaus istorija... Manau, vaikams svarbu pamatyti, kodėl jų miestas (o tuo pačiu ir jie patys!) yra būtent toks. Šiuo spektakliu tikrai nesiekiame atskleisti visų istorijos detalių ir subtilybių, tai tėra bandymas sudominti vaikus jų miesto praeitimi. Su autoriumi Justinu atrinkome tuos įvykius ir asmenybes, kurie mums atrodo patys svarbiausi ar įdomiausi: Gedimino sapnas, karalienė Barbora ir pirmoji šakutė, Vilniaus universiteto atsiradimas ir tokie tragiški įvykiai kaip maras, carinės Rusijos okupacija, Vilniaus getas ir Sausio 13-oji...“
Pasak rašytojo J. Žilinsko, šiuo spektakliu debiutuojančio teatre, sunkiausia buvo „suspausti 300 puslapių knygą iš pradžių į 40 puslapių, tada, stebint režisieriaus darbą, suprasti, kad žodžių vis tiek gerokai per daug ir mažinti iki 12... Tikrai nebuvo lengva, užtat jaučiuosi daug išmokęs.“
Spektaklio dailininkė G. Brazytė pasakoja: „Vilnius - mano gimtasis miestas, kuriame augau, mokiausi ir gyvenu iki šiol. Šiandienių įvykių sūkury suvoki, kaip svarbu didžiuotis savo šalimi, miestu ar kaimu, žinoti jo istoriją, tradicijas ir perduoti jas iš kartos į kartą, nepamiršti kas tu / mes esame. Prieš 11 metų teko kurti dramos spektaklį pagal Vilniaus istoriją (Arvydo Juozaičio pjesė „Širdis Vilniuje“, režisierius Jonas Vaitkus) - tai buvo vienas XX amžiaus pradžios istorinis tarpsnis, su tame laikotarpyje gyvenusiomis asmenybėmis. Spektaklis Vilniaus teatro „Lėlė“ scenoje apima didelį laikotarpį - nuo pačių pradžių pradžios iki šiandien. Sudėtingas uždavinys papasakoti 700 metų istoriją per vieną valandą. Esu vaizdo meno kūrėja, taigi pasakoju istoriją vaizdais, lėlėmis, laikmečių atmosfera, nuotaikomis. Spektakliui sukūriau skirtingų dydžių lėles ir objektus (Geležinį vilką, Maro kuiną, žynį Lizdeiką, Rudąjį ir Juodąjį Radvilas ir kt.). Taip pat panaudojau bunraku tipo lėlės (Mergaitė iš Geto, Milicininko personažas ir kt.), kurioms valdyti reikia daugiau nei vieno aktoriaus - šių lėlių atgaivinimo menas reikalauja didelės aktorių dėmesio koncentracijos ir preciziškumo. Ši kelionė laiku buvo smagi dėl puikios kūrybinės komandos, aktorių ir, žinoma, puikių teatro dirbtuvių.“
Aktorius L. Auksoraitis, atliekantis Simo vaidmenį, pasakoja: „Man pasirodė labai įdomu, kad galiausiai paaiškėja, jog vaikai, klajojantys po Vilnių ir klausantys tokio multikultūrinio miesto istorijos ir patys, kaip daug šio miesto personažų, nėra gryni vilniečiai (jų tėvai ar močiutės čia atvyko)... Buvo labai smagu ir naudinga dirbti su režisieriumi P. Tamole, suteikiančiu daug laisvės aktoriams, ir su choreografu E. Slavinsku, kurio bunraku lėlių dirbtuvėse yra tekę dalyvauti - itin atsakingu, precizišku ir puikiai išmanančiu lėlių valdymą.“
Vilniaus lėlių teatras įkurtas 1958 m. Balio Lukošiaus iniciatyva, o dabartiniu pavadinimu - Vilniaus teatras „Lėlė“ - pavadintas 1971-aisiais. 1958-ųjų spalio 27 d. buvo suvaidintas pirmasis spektaklis, Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“. Jį režisavo ir lėles sukūrė B. Lukošius, dekoraciją - Jonas Surkevičius. Ilgą laiką nuo įsikūrimo „Lėlė“ glaudėsi teatrui nepritaikytose patalpose M. K. Čiurlionio gatvėje, o 1975 m. trupė įsikėlė į restauruotą XVIII a. pastatą - buvusius didikų Oginskių rūmus Senamiestyje, Arklių gatvėje.
Vilniaus teatro „Lėlė“ informacija
