15-asis tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ jubiliejus – gera proga švęsti meną. Spalio 4–6 dienomis tai ir darys daugiau nei 300 menininkų, 67 šiuolaikinio meno galerijos, 15 institucijų iš 14 pasaulio šalių. Ne mažiau svarbūs šventės dalyviai Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje mugėje bus ir kiti meno lauko dalyviai – kuratoriai, menotyrininkai, kolekcininkai ir smalsūs meno gerbėjai.
2009 metais startavusi tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ šiais metais kviečia švęsti meną. Tris dienas vyksiantis renginys kasmet sujungia šiuolaikinio meno kūrėjus, galerijas, institucijas, kolekcininkus, meno gerbėjus ir atveria duris pasaulio menui.
Šį rudenį ypač laukiami svečiai – meno kūrėjai iš Šiaurės Europos. Kartu su lietuvių menininkais jie pasirengę permąstyti estetikos, politikos, statistikos pozicionavimo klausimus, kuriuos kelia priklausomybė vienam ar kitam regionui.
Jubiliejinėje, 15-ojoje „ArtVilnius ’24“ mugėje laukiami dalyviai iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Estijos, Latvijos. Mugės žiūrovai taip pat išvys Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ukrainos, Lenkijos, JAV ir kitų šalių kūrėjų meno kūrinius.
„2009-aisiais, kai kūrėme „ArtVilnius“, Lietuvoje viešėjo 2003-iaisiais įkurtos Londono šiuolaikinio meno mugės „Frieze“ vadovas. Susitikime kažkas iš lietuvių paklausė, ar protinga Vilniuje, per pačią ekonomikos krizę, kurti meno mugę? „Dabar ir reikia kurti“, – toks buvo jo atsakymas. Kopenhagos meno mugei „Enter“ šiais metais sueis vos penkeri. Kelno mugė įkurta 1967-aisiais, dar po kelerių metų atsirado Bazelio šiuolaikinio meno mugė. Jas, kaip ir „ArtVilnius“, įkūrė galerininkai, taigi, tęsiame Europos mugių kūrimo tradicijas. Projektas „Vilnius Europos kultūros sostinė 2009“ suteikė istorinę galimybę sukurti tęstinį renginį. Dvejus metus mugės komanda kūrė mugės modelį ir struktūrą“, – sako mugės „ArtVilnius“ vadovė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė.
Galerijų programoje – nauji vardai
„ArtVilnius ’24“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė žada itin įvairią galerijų programą. Net dvidešimt meno galerijų mugėje dalyvaus pirmąjį kartą, 10 galerijų šiemet pristatys fotografijos meną. „Norime žiūrovus plačiau supažindinti su mums mažiau pažįstama Šiaurės Europos meno scena. Šiemet mugėje dalyvaus net 11galerijų ir institucijų iš Norvegijos, Suomijos, Danijos, Švedijos. Šių šalių menininkai ir galerininkai ketina pristatyti naujus kūrinius, jų programose bus rodoma tapyba, instaliacijos, kinetinio meno kūriniai, skulptūros ir performansai“, – sako „ArtVilnius ’24“ meno vadovė S. Baliuckaitė.
„ArtVilnius ’24“ stenduose lankytojai išvys savo pamėgtas galerijas NB iš Danijos, „Māksla XO“, „Alma“, „Pilot“ iš Latvijos, „Galerie Nivet-Carzon“ iš Prancūzijos, „Okapi“, „Tütar“ iš Estijos, lietuvių galerijas „The Rooster gallery“, „Terra Recognita“, „The Room“, „Drifts“, KADS galeriją „Baroti“, Kauno fotografijos galeriją, net 6 Vilniaus dailės akademijos galerijas bei daugybę kitų.
Šių metų programoje net 20 tarptautinių galerijų „ArtVilnius“ mugėje dalyvauja pirmą kartą – „Sami Centre for Contemporary Art“ iš Norvegijos, „Davis“, „Gallery Hjorth“ iš Danijos, KITA iš Suomijos, „Louise“ ir „Eristavi“ iš Belgijos“, Latvijos galerijos ISSP, ASNI, „Cut Art gallery“ ir kitos.
Mugės organizatorių kvietimą priėmė ir gausus galerijų būrys iš regionų: Panevėžio miesto dailės galerija, S_ IN Lietuvos dailininkų sąjungos galerija iš Šiaulių, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės galerija, Dusetų dailės galerija, „Vilkamirgės“, Molėtų dailės galerija ir kt.
Projektų zona nagrinės šiandienos agentūras
Mugės Projektų zonos programą, į kurią pakviesti įdomiausi šiuolaikiniai menininkai, galerijos bei institucijos iš Šiaurės Europos šalių, kuruoja Lietuvos menotyrininkas, vienas iš 60-osios Venecijos meno bienalės Lietuvos nacionalinio paviljono parodos kuratorių dr. Valentinas Klimašauskas.
Projektų zonos kuratorius pasakoja, kad šiais metais „ArtVilnius“ atsigręžia į Šiaurės Europą, į nevienalytį regioną, kuriam priklausome geografiškai ir su kuriuo esame kultūriškai, geografiškai ir ekonomiškai susiję. Tai kartu ir iššūkis, nes glaudesni ryšiai tarp meno auditorijų ir kolekcionierių šiame regione dar tik kuriami.
Projektų zonoje, kurią kuratorius pavadino „Agentūra: apie peles, sceną ir mašinas“, bus siekiama apžvelgti skirtingas agentūros ar agentavimo sąvokas, šiuolaikiniame diskurse vyraujančius modelius, nusakyti esminius mūsų pasirinkimus ir galimybes formuojančius šiandienos konteksto aspektus.
Visos Šiaurės Europos sostinės mugėje turės savo institucinius atstovus. Pavyzdžiui, Kopenhagai atstovaus Kunsthal Charlottenborg ir Simonas Dybbroe Mølleris bei „Simian Art“ meno erdvė su Lukiu Daniu ir Janu S. Hansenu.
„Pati mugė yra šventė, todėl tematiškai šio aspekto pernelyg neišskiriame, nors ir bus šventės temą analizuojančių darbų, pavyzdžiui, nuostabus amerikiečių menininkės Ninos Sarnelle videoįrašas „Didysis atidarymo renginys“, kurį pristato Švedijos šiuolaikinio meno fondas iš Stokholmo „Index“, – pasakoja Projektų zonos kuratorius.
Tarp Projektų zonos dalyvių šiemet bus galima išvysti Lietuvos menininkus – Igorį Piekurą, kurį pristato „MTR Art foundation“, „Stasys Museum“ pristatomą Stasį Eidrigevičių, Joną Aničą, Gabiją Grušaitę, Rytį Urbanską, Norvegijoje įsikūrusios ukrainietės Lesios Vasylčenko projektą, Estijos paviljonui Venecijos bienalėje atstovavusias Edith Karlson ir Katją Novitskovą ir kitus menininkus bei meno institucijas.
Skulptūrų instaliacijų, performansų parodos „Takas“ – estų kuratorės rankose
Daugiau nei 80 menininkų dalyvavo atvirame kvietime į „ArtVilnius ’24“ skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodą „Takas“.
Parodos kuratorė – Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė ir 60-osios Venecijos meno bienalės Estijos paviljono komisarė ir kuratorė Maria Arusoo iš jų pasirinko 14, dar tris menininkes – vienas iškiliausių Estijos skulptorių Edith Karlson ir Terje Ojaver bei suomę Anni Puolakką dalyvauti parodoje ji pakvietė pati.
Nors vienos bendros temos parodos kuratorė M. Arusoo neišskiria, ji neabejoja, kad tarptautinėje menininkų grupėje gali užsimegzti įdomūs dialogai.
Jau ne pirmą kartą su Lietuvos menininkais dirbanti parodų kuratorė sako, kad Lietuvos meno laukas ją traukia, jis atrodo tikrai aktyvus, Vilniuje juntama ypatinga kūrybinė energija, minties gylis ir gana platus, konceptualus požiūris.
Parodoje „Takas“ bus galima pamatyti lietuvių menininkų – Dano Aleksos, Eglės Pilkauskaitės, Indrės Liškauskaitės, Kęstučio Svirnelio, Laimos Kulbytės, Liudviko Kesmino, Mato Janušonio, Monikos Žaltauskaitės-Grašienės, Saulės Noreikaitės, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, Žygimanto Bėronto, Žilvino Baranausko kūrinius, estų menininkių Keithy Kuuspu ir Zody Burke kūrybą.
Performansus pristatys KITA galerija iš Suomijos ir Norvegijos „Sami Centre for Contemporary Art“. Juos atliks Erikas Alalooga (Estija), Tomaszas Szrama (Lenkija), Marija Griniuk (Norvegija / Lietuva).
Mugės savaitgalį – gausybė renginių ir edukacijų
Mugės meno vadovė S. Baliuckaitė pasakoja, kad plačią mugės „ArtVilnius ’24“ meno programą papildys diskusijos, paskaitos, ekskursijos, meno leidinių pristatymai, renginiai ir susitikimai.
„Mugė yra unikali platforma, leidžianti menininkams atskleisti savo talentus, o lankytojams pamatyti naujus kūrinius, sutikti menininkus, daugiau sužinoti apie kūrybos procesą, rasti kūrinį savo meno kolekcijai, patirti meno šventę, kūrybos pasaulio grožį ir įvairovę“, – teigia S. Baliuckaitė.
„ArtVilnius ’24“ mugėje tarptautinė meno profesionalų komisija, o ir lankytojai rinks geriausius mugės dalyvius – galerijas, menininkus ir kūrinius. Geriausiam(-iai) jaunajam(-ai) „ArtVilnius ’24“ menininkui(-ei) premiją įsteigė mugės mecenatas, advokatų kontora „Cobalt“.
Įsteigtas apdovanojimas ir geriausiam(-iai) „ArtVilnius ’24“ menininkui(-ei) – „Crème de la Crème“ premija. Geriausiai / geriausiam „ArtVilnius ’24“ skulptūros / instaliacijos autoriui ar autorei premiją įteiks „NESCAFE Dolce Gusto“.
Speciali „Volfas Engelman“ premija bus įteikta „ArtVilnius ’24“ žiūrovų išrinktam menininkui bei „ArtVilnius’24 “ žiūrovų išrinktai galerijai, – mugės lankytojai savo favoritus rinks visas tris mugės dienas.
„ArtVilnius TALKS“ studijoje vyks diskusijos ir pokalbiai apie meną, knygų pristatymai. Paco Barragánas iš Ispanijos skaitys pranešimą anglų kalba „Meno mugės – seksuali minkštosios galios priemonė šiuolaikiniame kultūriniame kapitalizme“.
Apie 15 „ArtVilnius“ metų diskutuos mugės vadovė D. Stomienė, kuratorius Vidas Poškus, menotyrininkė dr. Raminta Jurėnaitė, menininkas Andrius Zakarauskas, diskusiją moderuos mugės meno vadovė, menotyrininkė S. Baliuckaitė.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatys šiaurietiškų filmų programą ir naujausias Šiaurės šalių kino tendencijas.
Edukacinę programą „Tarp kūrėjų“ mugėje kuruos Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Justino Vienožinskio dailės mokykla ir Vilniaus vaikų ir jaunimo meno mokykla.
Mugėje pristatomus kūrinius lankytojai dar geriau galės pažinti ekskursijose su menotyrininkais, o elektroniniame mugės dalyvių kataloge jau dabar galima rinktis menininkų kūrinius ir susidėlioti savus mugės maršrutus.
„ArtVilnius ’24“ savaitgalį, spalio 4 dieną, penktadienį, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami naktinėti miesto galerijose ir institucijose meno festivalyje „Art After Hours“.
15-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius ’24“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks spalio 4–6 dienomis. Bilietus platina kakava.lt. Mugę organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“. Daugiau informacijos – www.artvilnius.com.
Organizatorių informacija
