Inga Kuznecova ir Tobyʼis Kassellas - šokėjai, pažįstami vos porą savaičių, bet drauge jau spėjo savo kūrybą pristatyti Švedijoje, o spalio 30 d. tai ketina padaryti ir Lietuvoje. Menininkai sujungti jau ketvirtus metus Šiuolaikinio šokio asociacijos bei Švedijos organizacijos „The Cultural Development Administration Region Vastra Gotaland“ organizuojamos šokio menininkų mainų rezidencijos DANCE+. Artėjant menininkų rezidencijos pristatymui Lietuvoje siūlome pokalbį su Šeiko šokio teatro šokėja, choreografe, o dabar ir LMTA doktorantūros studente Inga Kuznecova bei lietuviškų šaknų turinčiu švedu Tobyʼiu Kassellu, klasikinį šokį iškeitusiu į šiuolaikinį.
-----
Inga, Toby, papasakokite apie jus netikėtai sujungusią šokio menininkų mainų rezidenciją DANCE+.
Toby: DANCE+ rezidencijos siekis - šokį suderinti su neįprasta veikla, hobiu ar profesija. Tai gali būti plaukimas, duonos kepimas, mezgimas ar bet kas kita, kas įdomu ir yra aktualu šokio menininkui kaip asmenybei.
Inga: Kitas svarbus šios rezidencijos elementas - kūryba ir žmogiškųjų išteklių mainai tarp Švedijos ir Lietuvos šokio menininkų. Rezidencija susidėjo iš dviejų etapų, tad praėjusią savaitę pirmąkart susitikome Geteborge, studijoje „Spinn“, o antrąją savaitę leidžiame Vilniuje, „Menų spaustuvėje“.
Rezidencijos pavadinimas kalba pats už save, kad siekiama neapsibrėžti vien šokio disciplina bei ją praturtinti. Kokia jūsų veikla papildė šokį?
Toby: Prieš susitikdami nepažinojome vienas kito, nebuvome matęsi. Kai Inga atvyko į Geteborgą, aš ką tik buvau baigęs organizuoti festivalį ir po jo turėjau likusį sulūžusį pianiną, kuriuo reikėjo atsikratyti. Pasiūliau Ingai: „Žiūrėk, gal mes galime kažką su juo padaryti?“, tad sugalvojome, kad atitempsime pianiną į didžiausią Geteborgo aikštę ir naudodami sunkius plaktukus galutinai jį sulaužysime. Tai buvo pragmatiškas, poetiškas veiksmas, sulaukęs tiek žiūrovų, tiek policijos dėmesio.
Inga: Visa performanso trukmė buvo 30 minučių, bet ir tempti, ir daužyti pianiną buvo fiziškai sunku. Pianinui tempti pasitelkėme japonų šibari virvių rišimo techniką, kuri leido gerai pritvirtinti pianiną prie mūsų kūnų, o ir suteikė estetikos.
Kodėl nusprendėte pianiną tempti būtent į šią aikštę?
Toby: Nes tai yra miesto kultūros centras. Joje stovi miesto koncertų salė, teatras bei meno muziejus. Dar vienas aspektas - šiuo metu Švedijoje pasikeitė valdžia ir ji ketina mažinti finansavimą kultūros sektoriui. Tokiame kontekste dviem menininkams sunkiai tempti pianiną aikštės link, o vėliau jį sudaužyti priešais kultūrines įstaigas, tampa gana reikšmingu veiksmu. Performansas nėra tiesiogiai susijęs su šiuo kontekstu, bet mūsų veiksmą galima matyti skirtingai - priklausomai nuo to, kas ir kada žiūri.
Vienas su kitu susipažinote dar visai neseniai - kaip jaučiatės kurdami kartu?
Inga: Ryšys tarp mūsų labai organiškas, lengvai bendraujame ir turime bendrų interesų, skonio bei darbo principų požiūriu. Pakankamai gerai jaučiame vienas kitą.
Toby: Taip, nuo pat pradžių tarp mūsų su Inga nebuvo ledų, kuriuos reikėtų pralaužti. Mano prosenelis gimė Kupiškyje, o prosenelė - Kaune. Gal viskas dėl to, nes iš tikrųjų mes su Inga giminės? (juokiasi)
Kadangi jau kalbame apie Lietuvą, papasakokite, kaip tęsiate savo pradėtą kūrybinį procesą Lietuvoje.
Inga: Iš Geteborgo parsivežėme keletą pianino skeveldrų, tad rezidencijoje Vilniuje stengsimės patyrinėti, ką galime su jomis padaryti. Leidžiame sau klaidžioti ir būti žaismingais, nežinant, kur tai nuves, bet žinome ir tai, kad dėmesį kreipsime į kūno ir pasirodymo Geteborge patirties atmintį.
Toby: Norėjome dramaturginės jungties, kad nebūtų taip, jog viena darėme Švedijoje, kita - Lietuvoje. Sulaužyto pianino detalės atstoja šią jungtį. Taip pat įrašėme garsus, kai plaktukais bei kūjais daužėme instrumentą, tad esu labai laimingas dėl šių įrašų, nes galėsime juos panaudoti tolesniame kūrybos procese.
Ar turite planų po DANCE+ mainų rezidencijos nesustoti ir kurti toliau?
Inga: Nesijaučiu taip, jog po rezidencijos galėtume tiesiog išsiskirti ir nueiti savais keliais. Atrodo, kad šis procesas kažkur veda ir matau jame daug galimybių. Jei nesukursime šokio ar kokio kito pasirodymo, man vis tiek labai patinka mūsų tempto pianino idėja. Ją tikrai galima plėtoti ir matau tai kaip performatyvų veiksmą, kurį viešojoje erdvėje galėtų atlikti daug žmonių.
Toby: Įprastai viešosios erdvės yra reklama, „McDonalds“ ir „Coca-Cola“, bet smagu viešąsias erdves susigrąžinti bei taip priminti, kad jos yra mūsų ir jose mes turime ką pasakyti.
Ir pabaigai - kaip trumpai apibūdintumėt šią rezidenciją?
Inga: Susitikimas.
Toby: Pritarčiau Ingai.
-----
Viešas Ingos Kuznecovos ir Toby´io Kassello rezidencijos rezultatų pristatymas vyks spalio 30 d., 17 val., „Menų spaustuvėje“ (Šiltadaržio g. 6, Vilnius).
Šiuolaikinio šokio asociacijos veiklą remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
ŠŠA informacija
