Dirbdami komandinės dramaturgijos kūrimo principu, jauni aktoriai sukūrė po atskirą monospektaklį, kalbantį apie žmogaus, ne /protingojo/, o tiesiog – mono – situaciją.
Nors pjesės veiksmas vyksta tolimoje sovietmečio realybėje, pasakojimo tema nė kiek nepasenusi ir gyva. Jis ir Ji, tarsi tarybinių laikų Penelopė ir Odisėjas, kažkada pamilo vienas kitą, išsiskyrė ir susitiko tik po 17 metų.
Tai intriguojanti istorija apie Staliną, kurią pasakoja jo jaunystės draugas ir bendražygis. Daugelį metų jie buvo išvien – mylėjo ir gerbė vienas kitą, dalinosi duonos rieke ir revoliucijos pergalės džiaugsmais. Iki Koba tapo diktatoriumi.
Šiuolaikinio šokio spektaklių vaikams atsiradimą paskatino tuometinis Švedijos kultūros atašė Torstenas Schenlaeris, pristatęs daugiametę Švedijos patirtį Lietuvos choreografams ir šokėjams.
„Kamerinėje erdvėje kiekvienas pustonis yra labai aiškiai matomas ir girdimas. Spektaklis tikrai bus beprotiškai intymus“. Drąsos tokiai akistatai „Personos“ kūrybinė grupė semiasi iš Ingmaro Bergmano kino apysakos.
Pagrindiniais operų personažais čia taps paprasti žmonės: kasdienybėje sutinkamas anonimas – kasininkė, degradavusi krepšinio žvaigždė – narkomanas, lengvatikė internautoja. Socialinė linija tęsis ir austrų video operoje „I Hate Mozart“.
Marius Jonutis savo kūriniuose nevengia ir erotikos motyvų, tačiau ji subtiliai pateikiama ir jaunesniam žiūrovui. Pasak lėlininko Rimo Driežio, turėti šiandien teatro repertuare tokio turinio spektaklį – visuomeniškai aktualu.
Vienuoliktus metus skaičiuojantis Oskaro Koršunovo spektaklis „Ugnies veidas“, žiūrovų pamėgtas „Hamletas“ ir naujausias režisieriaus spektaklis „Dugne“ keliauja po Lietuvą.
„Pati labiausia pasaka“ – tai linksmos pasakų varžytuvės. Aktoriai pokštaudami, šmaikštaudami ir žaisdami seka gerai žinomas ir kai kam gal visai negirdėtas pasakaites.
