Šis iš pažiūros taikus paprastumas slepia pinkles: sakinys po sakinio atskleidžiami niuansai, keičiantys pasakojamos istorijos eigą ir prasmę, privers permąstyti savo gyvenimus.

Apie moters emocinę kelionę iš šokančių Kubos gatvių į apskritai „nešokančią“ Daniją, apie žmogaus balsą kaip instrumentą, tolygų kūnui, apie Holivudo filmų perdirbinius, apie viltis ir iliuzijas.

Gal per daug nukrypau į istoriją, bet tik todėl, kad šiek tiek stebina nenoras pasididžiuoti savo tautos iškiliomis moterimis.

Stovyklos kitaip – tai įvairių meno sričių stovyklos vaikams ir jaunimui. Tikslas – suteikti galimybę jaunajai kartai visapusiškai tobulėti ir kurti pasirinktoje meno srityje.

Akcijoje dalyvauja specialiai parinkti spektakliai – tokie, kurių tematika galėtų būti artima vyresnio amžiaus (daugiau prisimenantiems ir iš toliau matantiems) žiūrovams.

Menų spaustuvės Infotekoje besirenkantis klubas „Prie arbatos” šį trečiadienį, kovo 28 d. 18 val. kviečia į diskusiją „Ar jau subrendome atvirai kalbėti apie praeitį?”

Turbūt teisus literatūros kritikas Visarionas Belinskis, kad „prieš vedybas kiekvienas vyras kažkuo panašus į Podkoliosiną, tik vieni geriau, o kiti blogiau tai nuslepia“.

Kūrinyje pasakojama fantasmagoriška istorija apie žmonos paliktą vyrą, kuriam tenka prisiimti moters vaidmenį ir gimdyti vaikus, idant išgelbėtų savo šalį nuo vis mažėjančio gimstamumo.

Kauno kamerinio teatro spektaklis mėgina tęsti dviejų tautų dialogą meno kalba, sąžiningai ir drąsiai apnuogindamas praeities nuoskaudas, ir pasakoja istoriją apie žydės ir lietuvio meilę.