Žiūrovams bus rodomos ištraukos iš spektaklių, repeticijų Lietuvoje bei užsienyje. Kelionės su teatro aktoriais po Sibirą, Sūduvą, Indiją.

Spektaklyje laisvės tema bus pateikiama kuriant paralelę tarp kūno ir valstybės. Kūnas taps struktūra, kurioje siekiama būti laisvam.

Susitikimo metu Darius Meškauskas, remdamasis savo patirtimi, bandys atskleisti tai, ko Lietuvoje niekas nėra analizavęs: kaip teatro užkratas keliauja?

Iš kartos į kartą perduodami kaimo žmonių pasakojimai ir nutikimai virto sakmėmis, žavinčiomis vaizdingumu, išmone ir žodingumu.

Donelaičio pasakėčios šiandien aktualios dėl moralinės pozicijos aiškumo ir bekompromisiškumo, kurių trūksta šių dienų gyvenime.

Nebejauna pora įsivelia į beprasmį ginčą, ar sraigė ir vėžlys yra tas pats gyvūnas.

Spektaklis vyksta Zbigniewo Pronaszkos paminklo Mickevičiui, stovėjusio Vilniuje, šešėlyje.

Veidrodis žmogui suteikia unikalią galimybę matyti save, savo veidą, savo akis, sudaro sąlygas dialogui su pačiu savimi.

Ar tai, kad visą vasarą švietė saulė, padėjo nors vienam iš mūsų atitolti nuo melancholijos?