Romanas parašytas daktaro dienoraščių forma. Juose skleidžiasi buities įspūdžiai, būties apmąstymai, kritiškas žvilgsnis į aplinką.
Kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarybinės herojės? Jos papasakos, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje.
Kūrėjai skatinami teikti drąsias idėjas teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, performanso, multimedijų, tarpsritinio meno projektams įvairiai auditorijai.
Spektaklio žanras – tragikomedija. Spektaklis provokuos juoką, tačiau tam tikru metu juokas gali priversti pasijusti labai nepatogiai.
Su teatru santykių aiškintis dar nebaigiau, nors jis varo mane iš proto ir kuo toliau, tuo labiau nervina. Vis dėlto tai man yra ypatinga vieta.
Arturas Bumšteinas sudėliojo unikalią „balsų partitūrą“, atveriančią tiek individualios, tiek kolektyvinės atminties užkaborius.
Kiek ilgesnis nei valandos trukmės spektaklis tikrai neprailgs net ir jauniausiems žiūrovams – jame daug žaismingo įtraukimo į sceninį vyksmą.
Manau, kad šie tekstai turėtų būti tam tikra iškrova, savo kelio, gyvenamo laikotarpio, atsitikimų akistata, autorevizija…
Sukrečianti šeimos drama apie iš neapykantos gimusių iliuzijų žlugimą ir susitaikymą su likimu, su artimu žmogumi.
